Kaip Vasia užsienio lietuvių pasaulėžiūrą formavo

Londonas, nuošali gatvelė netoli Euston stoties. Rusiška kirpyklėlė, į kurią nebijo užsukti ir vietinės britų poniutės, kvepia kava ir chemikalais. Lena, vis pripuldama prie telefono ir užrašinėdama klientų pavardes bei vizito laiką, žongliruoja žirklėmis ir viena akimi stebi televizoriaus ekraną kirpyklos palubėj. Kažkoks Vasia rusiškai tarškia apie Rusijos žvaigždžių gyvenimą ir spigiu balsu ginčijasi su auditorija. Klausiu Lenos, kodėl vis susidaro įspūdis, jog per Rusijos kanalus kalbantys asmenys visą laiką rėkia.

Tut, navierniaka, mikrafony tak nastrojieny, aiškina Lena.

Sėdžiu ant odinės kirpyklos sofutės ir mąstau, kad lyg ir pasiilgstu Rusijos rodomų laidų, multiplikacinių filmukų, ryškaus diktorių makiažo, bet išgyventi be jų tikrai galiu. Iki šiol taip ir neišsiaiškinau, kaip “susiveikti” rusišką “kabelinę”.

Lenos kirpyklą prisiminiau perskaičiusi Lietuvos Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės įspūdžius, grįžus iš vizito po lietuviškąją Airiją.

Ir tikrai, politikės pastebėjimai unikalūs.

“Ji sakė girdėjusi pasakojimų, kad ateina specialūs agentai ir paklausia, ar lietuviai nenorėtų nemokamai žiūrėti rusiškų programų.”

Tai mūsuose vadinama “door-to-door selling” ir yra visiškai normali ir legali praktika. Dar šiandien nuo durų nuvijau du itin žvalius prekeivius, siūlančius British Gas išmainyti į npower. “Specialūs agentai” – tai kažkieno duona kasdienė, sunkus ir dažnai prastai apmokamas pardavėjo (salesman) darbas.

Lietuviškos televizijos laidas galima stebėti internete ir nemažai lietuvių tai daro nuolatos. Mes žinome, kuri Lietuvos žvaigždė pasigimdė vaiką, kuris dizaineris sukūrė tam vaikui krikštynų apdarėlį, kiek kainavo pajūryje gyvenančio politiko marmurinės grindys, mes viską žinome. Tačiau daugumos lietuviškų TV laidų kokybė verčia spausti “Stop”, na, geriausiu atveju “Forward”, arba eiti ieškoti užuovėjos ir pramogų angliškuose TV kanaluose.

Darbe savaitę klausiau “Lietaus” radijo internetu. Klausiau dieną, dvi, klausiau keturias. Žiūriu – nėra ką klausyti. 200 sekundžių lietuviškų žinių (montažo režisierių iškarpytomis loginėmis pauzėmis tarp žodžių ir sakinių), orai, o likusį laiką grojamos dainos, kurių tekstus galima nuspėti vos suskambus pirmiesiems akordams. Ir tikrai – labai norėčiau grožėtis išpuoselėta, švaria lietuvių kalba, bet – kaip? Ar lietuviška televizija man padėtų? V.Abramikienė įsitikinusi, kad – taip, padėtų.

Vienas iš žavesnių pastebėjimų buvo šis:

„Jeigu mes nesiimsime jokių priemonių, tai geriausias pasaulio darbo žmonių draugas V. Putinas bus populiariausias politikas tarp išeivijos lietuvių.”

Manyčiau, prieš nuvertinant užsienio lietuvius kaip visiškus nesusivokėlius, pats laikas būtų pasirūpinti, jog Lietuvoje likusieji tautiečiai savo geriausiu bičiuliu nelaikytų Dmitrijaus Nagijevo. Girdėjau, “Okna” iki šiol transliuojama originalo kalba.

1 Response

29 September, 2007, 11:47 pm, Laikas said:

Jo… Gan nesunku susipainioti, kai bijai pamatyti kažką, ką bijai pamatyti – ne veltui sako, kad baimės akys didelės. Štai ir Aleknaitei vaidenasi sąmokslai…

Leave a comment




XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>


Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.

Creative Commons License