Vogtiems tekstams į dantis nežiūrima
Kaip Lietuvoje kuriamos naujienos? Kokiu būdu jos perdaromos, perlipdomos, perkonstruojamos, perfrazuojamos? Kaip renkama informacija? Būdų yra nemažai. Gali pasisamdyti tikrai šaunių žurnalistų. Gali jų “persivilioti” iš kito gero leidinio (TV kanalo, radijo laidos). Gali slapta “apiforminti” kitoje žiniasklaidos priemonėje dirbantį “laisvai samdomą” asmenį, duodamas jam fiktyvų vardą bei pavardę. Gali užsiprenumeruoti naujienų agentūros paslaugas. Gali tekstų išsiversti iš užsienio kalbos. Gali turėti slaptų ir ne visai šaltinių. Tavo email dėžutėje gali “nutūpti” keletas anoniminių gandų. Tau gali pasiūlyti/priversti straipsnį parašyti reklamos užsakovas. Būdų yra daug, bet pats smagiausias - tekstą gali pasivogti!
Labas.blog istorija apie aktorę Brendą Blethyn netruko patraukti ir vieno Lietuvos dienraščio dėmesio. Vietoj to, kad trumpa elektronine žinute pasiteirautų leidimo perspausdintį medžiagą, miklūs redaktorių pirštai “privedė tekstą prie proto” ir pateikė jį TV priedo skaitytojams. Įdomiausia buvo priešpaskutinė pastraipa: “Britų laidos žiūrovams tai irgi buvo juokinga. Tačiau „TV antenos“ skaitytojams lingvistiniai B.Blethyn juokai nepasirodė juokingi. Jie komentavo panašiai kaip ir vienos interneto svetainės lankytoja, kuri parašė apgailestaujanti, jog šiai aktorei niekas nepasakė, kokį nelietuvišką necenzūrinį žodį lietuviams primena jos pavardė - Blethyn.”
Jei dirbčiau šio leidinio etatine žurnaliste ir mano tekstą taip išverstų į išvirkščią pusę, emigruočiau jau kitą rytą.

