“Bobelinė” ir kitos nacionalinės vertybės

Sėdime aštuoniese aplink žaliu apklotu užtiestą stalą. Pokerio naktis, kas moka žaisti, kas tik vaidina, bet tai nesvarbu. Ne milijonų išlošti/pralošti susirinkta, o pabendrauti. Svarbu cigaras dantyse, viskio taurė rankoje ir kuo įspūdingesnė skrybėlė ant galvos. Šalia viskio padedu savo atsineštą „Bobelinės“ butelį.

Butelaitis su uogų ir širdies paveiksliuku netrukus ima traukti visų dėmesį. Pokalbis pradeda suktis apie tai, kas kiek gali išgerti. Be konkurso nusprendžiama, kad laimėčiau aš – daugiau kompanijoje lietuvių nėra.

Darosi apmaudu, tarsi būčiau kilusi iš prasigėrusios valstybės. Čia pat mano draugas iš archyvo ištraukia seną istoriją, po kurios jis ne tik žino, kaip parašyti žodį “Bobelinė” be klaidų, bet ir kiek uogų ant etiketės nupaišyta.

 

Prieš keletą metų viešint Lietuvoje, mudu į svečius pietums pakvietė draugės tėvai. Puikūs žmonės, dosnūs ir svetingi. Ir kalbūs labai, deja, tik su manimi, nes angliškai nesupranta.

 

Ant stalo garuoja kotletai, bulvės su krapais, šalia – mišrainė, žodžiu, visa gerų pietų paletė. Kur buvęs, kur nebuvęs, išdygsta ir „Bobelinės“ butelis. Nors dar ankstyva popietė, smagiai raudonas gėrimas čia pat atkemšamas ir, kaip ir pridera, draugės tėtis visiems papilsto.

 

Aš liežuviu lyžteliu, tie du žmogeliai irgi palaižo, o maniškis makt ir visą taurelę išgeria. Čia pat senasis šeimos galva pagarbiai atsistoja, vėl įpila, ir už kelių minučių vėl visi sakome „Į sveikatą“. Mes lyžtelime, maniškis visą išmaukia.

 

Mygiu jam po stalu koją: kam taip greitai geri? Tas nesupranta, reikėtų jam detaliau paaiškinti, bet nėra kada – teta Marytė jau tauškia apie reikalus, vaikus, anūkus ir t.t., o dėdė Antanas vis pila, ir ta karuselė niekaip nesustoja, o “Bobelinė” liejasi laisvai, be jokio užgėrimo ir be jokių stabdžių – juk svečių atėjo, jiems reikia įpilti…

 

Kitą dieną vienas iš mūsų jaučiasi kuo puikiausiai, o kitas vos pakyla iš lovos.

 

Klausiu, kodėl tiek daug gėrei?

O kodėl jie tiek daug pylė?!

 

Pasirodo, jo kultūroje yra nemandagu neišgerti, jei tau kas nors įpylė. O mūsuose yra nemandagu laikyti svečio taurę tuščią.

 

Istorija prie pokerio susėdusiems labai patinka. Atkemša autentiškąjį skystį ir uosto, atsargiai, gana nepatikliai.

 

Po valandos įraudusiais skruostukais jau prašo per artimiausią vizitą į Lietuvą nupirkti jiems po buteliuką – sako, žiemą labai gerai tiktų įpilti į „hot toddy“, prieš miegą, ui, kaip skanu būtų…

 

Į svečius atvažiuojanti mama šiandien stropiai užsirašo: „4 „Bobelinės“ buteliukai, 35%, prieš skrydį pasitikslinti, kokia leidžiamo įvežti alkoholio norma…“

Leave a comment




XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>


Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.

Creative Commons License