Jau seniai žadėjau sau sudėlioti šviežiausios kelionės į Pietų Afriką įspūdžius į vieną vietą, bet vis atidėliojant, ir spalis užklupo. Bet geriau rudenį nei niekada.

Kai visi normalūs žmonės Lietuvoje rugsėjo pirmąją į mokyklas lydėjo atžalas, mes dviese lūkuriavome prisigrūdusiame Heathrow. Buvo ne tiek daug laiko praėję nuo rugpjūtį Britaniją sukrėtusio bandymo į lėktuvą įsinešti skystų sprogmenų, tad eilės prie registracijos postų vyniojosi iki laukujų durų. Griežtai draudžiama rankiniame bagaže turėti bet kokių skysčių, bet kokių buteliukų ar kosmetikos, maisto produktų, netgi rašiklius kaip smailus daiktus vertė mesti į permatomus šiukšlių maišus. Iš fotokameros krepšio teko traukti lauk vieną iš objektyvų, mat viską supakavus krepšys pasirodė keletu centimetrų per storas. Ne pats idealiausias laikas keliauti. Tačiau jau įsėdę į Lufthansos lėktuvą, nurimstame – viskas bus gerai.

Laukimas

Ruošiantis kelionei į Pietų Afriką, kaip ir kiekvienam lietuviui, tenka prašyti vizos. Konsulatas Londono Trafalgaro aikštėje per pastaruosius ketverius metus labai stipriai (ir dažnai) kaitaliojo vizos prašymo taisykles. Jei 2003-aisiais buvo galima internete nusikrovus paraiškos formą ateiti vieną iš rytų ir pateikti visus dokumentus, šių metų vasarį jau galiojo kita tvarka, o trečią kartą prašant vizos rugsėjui, jau reikėjo telefonu, emailu arba faksu kreiptis su prašymu paskirti susitikimo datą (pasiūlant sau parankią) ir laukti… Žodis “laukti” Pietų Afrikoje neturi nei pradžios, nei galo, ir panašios darbo taisyklės galioja šalies atstovybėje Britanijoje (jei neminėsime telefono linijos, kuri pora savaičių yra “out of order”, ar fakso numerio, kuriuo siunčiant gaunamas “sending failed” ir t.t.)

Bet palaiminti laukiantieji, tad vizą gavau laiku. Konsulate man už nugaros vizos laukė dar viena lietuvaitė.

Londonas – Frankfurtas – Johanesburgas

Užsakinėjant bilietus, atsivėrė keletas galimybių. Iš Londono į Pietų Afriką skraidina Qatar Airways, Emirates, Lufthansa, Kenya Airways, Air France, British Airways, South African Airways, Virgin Atlantic, KLM Royal Dutch Airways (manau, įmanoma surasti ir daugiau). Kainos į abi puses vyrauja nuo £430 iki £860 (manau, įmanoma surasti ir brangiau!) Kai kurie skrydžiai tiesioginiai, kai kurie ne, viskas priklauso nuo to, kokiame svetimame oro uoste norite išgerti kavos (daugiau nieko nuveikti nepavyks).

Mes kavą geriame Frankfurte. Vasarį skrisdami Iberia, ją gėrėme Madride. Abu reisai, kaip sako anglai, „highly recommended“.

Kas tas didysis penketukas?

Prieš važiuojant, kiekvienam patariu įsidėmėti, kas tai yra „Big Five“. Tai sąvoka, kuria nusakomi penki patys pavojingiausi (ir įspūdingiausi!) žinduoliai Pietų Afrikoje: liūtas, dramblys, leopardas, buivolas ir raganosis. Neretai būtent šie penki gyvūnai naudojami kaip pagrindinis Pietų Afrikos simbolis (juos rasite visur – ant prekybos centro krepšelio, suvenyrų parduotuvėje, turizmo kompanijos iškaboje ar viešbučio tualete – kaip nutiko man, kai tupykloje ant sienos radau didžiausią užrašą Xhosa kalba: Ndlovu = Elephant).

„Pragooglinu“ į Pietų Afriką keliones organizuojančias Lietuvos turizmo agentūras. Vienos iš jų aprašyme skelbiama, jog „turėsime galimybę pamatyti didįjį penketuką (liūtas, begemotas, krokodilas, žirafa, raganosis).” Kaip iš penkių galima supainioti net tris?!

Kriugerio pasienyje

Pagrindinis mūsų kelionės tikslas - vizitas į Kriugerio nacionalinį parką. Apie 350 kilometrų į ilgį ir apie 60 kilometrų į plotį nusidriekęs laukinės gamtos lopinėlis (visas lopas, sakyčiau) knibždėte knibžda gyvybe ir kasmet sutraukia ne tik užsienio svečius, bet ir pačius pietų afrikiečius.

Yra keletas būdų pasiekti šį parką (vienas iš jų – skristi tiesiai į Kriugerio Mpumalanga tarptautinį oro uostą). Būdas, kuriuo keliaujame mes – iš Johanesburgo vairuojame džipu iki pirmojo sustojimo – nuostabaus Buhala Game Lodge.

Tęsinys – vėliau.