Keliaujant po Kruger Nacionalinį Parką. II dalis

Pasakojimo tęsinys. Pradžia čia.

„Pirmąją naktį praleisite kambaryje, kurio langai atsidaro į Limpopo upę, o naktį vandenyje kriuksintys begemotai neleidžia užmigti“ – gavome elektroninį laišką iš mūsų draugų, besirūpinusių praktiniais kelionės dalykais.

Buhala įsikūrusi pietinėje Limpopo upės (kitaip dar vadinamos Crocodile River) pakrantėje: atvira terasa atveria vaizdą į nestaigų upės vingį. Ant zebro raštu margintų krėslų išsidrebiame su vienu tikslu: atsikvėpti. Greitkelis ir ne viena skubėjimo valanda vairuojant iš Johanesburgo į Mpumalangą šiame užkampyje atrodo tokie pat nerealūs, kaip ir dangoraižiai, fabrikai ir užterštas oras.

Ant staliuko išdygsta pora žiūronų. Valomi fotoaparatų objektyvai, garuoja rooibos abata, ant kėdės atlošo nutupia smalsus paukštis. Prasideda tikroji Pietų Afrika.

Buhalos šeimininkai – britų kilmės Sugar ir Arthur Rhodes. Jų vaikai ir anūkai jau užaugę, o jie iškeitę triukšmingą Johanesburgo gyvenimą į ramų rūpinimąsi žiūronais apsiginklavusiais svečiais.

Šiąnakt Buhaloje tik mes keturiese – rugsėjo pradžia, savaitės vidurys. Vėsta. Temsta. Link vandens, visai po terasa, ima traukti buivolai. Mums kompaniją palaikantis Taki pirštu rodo – raganosiai. Užtruks keletą dienų, kol akys akimirksniu iš aplinkos ims išskirti gyvūnų kontūrus.

Apartamentai tikrai kaip toje reklamoje – didžiulė akmenimi grįsta patalpa, beveik iš trijų pusių įstiklinta. Atsidarius langus, matai tik upę. Pagrindinis patalpos akcentas – vonia, kuri ne kur nors įsprausta į uždarą patalpėlę, bet yra įtaisyta prieš pat langus – pliuškeniesi sau, o tau atsiliepia begemotai. Ryte taip pat keliesi ir pliuškeniesi vėl, nes smagu laukti saulės su arbatos puodeliu. Televizorius taip ir lieka nejungtas.

Kitą rytą judame į Kriugerį.

Lithuanian language ir kitos internetinės gėrybės

Šiandien nusprendžiau pasižiūrėti, ko ieškoma Google įvedant žodį „Lithuanian“. Jei ne visai žinai, ko ieškai, arba nesi tikras dėl to, ką rasi, gali tenkintis įvedęs vienišą žodelį „Lithuanian“. Tačiau jei esi britas, siekiantis pralobti iš investicijų į nekilnojamąjį turtą kur nors Bulgarijoje ar Lenkijoje, tikėtina, jog paieškos sistemose įrašysi „Bulgaria property“ arba „Poland real estate”.

Ir aš buvau įsitikinusi, kad suvestinėje rasiu kalnus variacijų tokiomis temomis kaip „Lithuanian property“, arba „Lithuanian traditions“, arba netgi „Lithuanian people“, tačiau spalio mėnesio rezultatai pasirodė kiek kitokie:

47% paklausimų buvo susiję su lietuvių kalba (dažniausiai tai buvo tokie žodžių junginiai kaip Lithuanian language, dictionary, learn Lithuanian, teach yourself, translation, phrasebook, for beginner, basic Lithuanian ir pan.);

17% visų ieškotojų įvedė vienintelį žodelį „Lithuanian“ (ką tokiu būdu buvo bandoma rasti, sunku pasakyti, galbūt kai kam tai buvo pirmas kartas, kai išgirdo apie tokią tautą?);

12% ieškojo meilės (taip galiu apibūdinti tokias paieškas kaip Lithuanian girl, woman, bride, jau nekalbant apie palydovių ir panašias paslaugas);

9% panoro sužinoti ką nors detaliau apie Lietuvos kultūrą (populiariausi žodžiai buvo Lithuanian food, cinema, museum, culture, history, people, artist, book, music);

9% paklausimų galima priskirti grupei „Visa kita“, mat ieškota tokių dalykų kaip Lithuanian embassy, divorce registration, property, surname, economy, worker, holidays, bank);

6% domėjosi su lėktuvų skrydžiais susijusia informacija ir ieškojo Lithuanian airlines, airport ir airway.

Taigi šiemet tikiuosi vėl gauti Kalėdinį atviruką iš kolegų su kreivai nukeverzotu sveikinimu “Su švientomis Kaledomys”, kaip jau nutiko ne kartą. Reikia tik tikėtis, kad jie nesupainios kaip pernai ir neužrašys latviškai.

Lietuva vėl linksniuojama || BBC, QI

Jei esate kada nors užmetę akį į BBC pokalbių/humoro laidą „QI” (“Quite Interesting”), turbūt puikiai žinote šios laidos formatą. Visuomenėje nusistovėję stereotipai, pasenusios tiesos, „sugedusio telefono“ principu išplitę pasakojimai ir kita įdomi medžiaga šiame TV šou būna paneigiama arba išteisinama.

Laidos vedėjas ir vienas iš kūrėjų – komikas, aktorius ir visuomenės veikėjas Stephen Fry – neseniai pristatė naują su TV laidos turiniu susijusį produktą – knygą „The Book of General Ignorance“.

Lietuvai joje irgi buvo atriekta pakankamai dėmesio. 213-asis puslapis skirtas atsakymui į klausimą „Kuri pasaulio šalis pirmauja savižudybių skaičiumi?“

„To put it in an international context Lithuanian suicides outstrip the British figure by six to one, the USA’s by five to one, and are almost three times the world average. Nobody knows why, but it is interesting that seven of the top ten suicide nations are Baltic states or other former members of the Soviet Union. Perhaps it’s because Lithuania also has the world’s highest density of neurologists.”

Nieko šokiruojančio, netikėto ir melagingo šiame pastebėjime nėra. Statistika apie Lietuvos savižudybes jau keletą metų nesikeičia. Tačiau, pasirodo, ne tik šioje srityje Lietuva pirmauja. Anot NationMaster.com, yra mažiausiai 7 sektoriai, kuriuose nugali maža Pabaltijo šalis. Gaila, šie faktai nerado kelio į minėtą knygą.

Į ką smalsiai žiūrėjo šalimais sėdėjęs dėdė

Bevartant Britanijoje leidžiamą lietuvišką spaudą, galima pasirankioti tikrų „perlų“. Už reklamos turinį, kaip teigia dauguma leidinių, redakcija neatsako, tad kokį „jpeg’ą“ reklamos užsakovas atsiunčia, toks ir išvysta dienos šviesą.

Laikraštį išsiskleidžiu važiuodama traukiniu. Smalsus ūsuotas dėdė, sėdintis šalimais traukinyje, net persikreipęs per petį skaito mano spaudinį.

Kai kitą kartą viešai bus juokiamasi iš Borato netaisyklingos anglų kalbos (pvz., „I innocent of accusings of the Kazakhstan government“), teks sėdėti suglaudus ausis. Lietuvaičių anglų kalba ne ką geresnė.

Istorija, kuria niekas negalėjo patikėti

Buvo gūdūs 2002-ieji. Lietuva dar nesididžiavo naryste Europos Sąjungoje, Britanijoje lietuvaičiai tykiai sau dirbo nelegalius darbelius, britai bernvakariams rinkosi Prahas ir Amsterdamus, o šių didmiesčių viešbučiai dar noriai rezervuodavo kambarius bandoms lėbauti atvykstančių Albiono sūnų.

Taigi 2002-ųjų lapkričio pradžioje išsiruošiau į Londone kasmet rengiamą Pasaulio Kelionių Mugę (arba World Travel Market). Lietuva jau keletą metų turėjo stendą šioje parodoje, tad, kaip supratau, buvo ne naujokai ir žinojo, ką daro.

Kaip aš klydau.

Continue Reading »

Creative Commons License