Bevartant Britanijoje leidžiamą lietuvišką spaudą, galima pasirankioti tikrų „perlų“. Už reklamos turinį, kaip teigia dauguma leidinių, redakcija neatsako, tad kokį „jpeg’ą“ reklamos užsakovas atsiunčia, toks ir išvysta dienos šviesą.

Laikraštį išsiskleidžiu važiuodama traukiniu. Smalsus ūsuotas dėdė, sėdintis šalimais traukinyje, net persikreipęs per petį skaito mano spaudinį.

Kai kitą kartą viešai bus juokiamasi iš Borato netaisyklingos anglų kalbos (pvz., „I innocent of accusings of the Kazakhstan government“), teks sėdėti suglaudus ausis. Lietuvaičių anglų kalba ne ką geresnė.