Net nežinojau, kaip reaguoti, taip ir sustingau tarpdury su dviem artipilniais kavos puodeliais rankose. Mat kasdien kiekvienas bendradarbis (įskaitant ir vadovą) visiems padaro po arbatos arba kavos puodelį. Taigi, įžengiu iš virtuvėlės į pagrindinę patalpą ir mano bosas prie visų sako:

-Sweetie, ar būtum nieko prieš, jei paprašyčiau palikti pravertas duris?

Šiuo atveju nereikia manyti, kad jis su manimi norėjo toje patalpoje užsidaryti, čia visas akcentas turėtų būti ties žodžiu Sweetie. Sweetie, arba Sweetheart, lietuviškai reiškia “saldute” (o gal “mažute”) ir man pasirodė absoliučiai netinkama forma kreiptis į savo darbuotoją formalioje aplinkoje.

Gal aš tos kavos nebūčiau iš nuostabos užsivertusi ant savęs, bet kitas kolega dar paantrino:

- Man tik pasigirdo, ar jūs tikrai ją pavadinote „Sweetie”?

Paraudęs šio nesusipratimo kaltininkas pats negalėjo patikėti, kad taip pasakė. O aš žinau, kad taip jis namie vadina savo dvylikametę dukrą… Kai prašo jos nusiauti batus, išsivalyti dantis ar paduoti televizoriaus distancinį.

Mano šoką tik padidino faktas, jog šią savaitę matyto BBC šou “Apprentice” dalyvis savo projekto moteris irgi visą laiką vadino “Sweetheart”. Nieko kito ir negirdėjai, tik jį, susikišusį į rankas kišenes ir bevaikantį moteriškes su savo Sweetheart šen, Sweetheart ten. Laidos finale iš 16 dalyvių būtent jis buvo ištrenktas lauk. O TV studijoje sėdėję žiūrovai, paprašyti įvertinti šį jo mažą “nekaltą” įprotį, beveik vienbalsiai nusprendė, jog toks būdas darbe kreiptis į moterį yra įžeidžiantis ir nepagarbus.

Na, paukštyte, mažyte, katyte, zuikučiu, gražute, mieląja, brangiąja neteko būti išvadintai darbe, bet negali žinoti, nes pasaulyje tai, pasirodo, yra paplitęs reiškinys!

Dar reikės su šiais malūnais pakovoti. Mat iki šiol moterys mano skyriuje (kai kurios net dviejų vaikų motinos!) gauna emailus, kurie pradedami taip: “Hi, Gals…”