Kuo pamalonina Anglija, žemė maitintoja?

Mes, lietuviai, esame labai tampriai suaugę su gamta ir jos resursais. Laikai, kai mano močiutė kaime viską augindavo / gamindavo pati (pirkdavo tik druską, cukrų, muilą ir proškas), dar nenustumti į užmaršties seklyčias, ir dar puikiai žinau ir įsivaizduoju, kaip:

gaminama varškė, kepama duona ant ajerų, kemšamos dešros ar vyniojami vyniotiniai, kaip rūkomi lašiniai, raugiami kopūstai;

Kaip verdama uogienė, marinuojamos daržovės, kaip sukamas sviestas, džiovinami grybai, kaip renkami čiobreliai arbatai, kaip rezgamos česnakų pynės, lukštenami šabalbonai;

Kaip džiovinami kopūstų lapai bulvinėms bandoms, kaip plaunamos kiaulės žarnos vėdarams, kaip verdama šaltiena ar pjaustomi obuoliai džiovinimui;

Kaip nuo piktžolių atskirti rūgštynes, išvirti dilgėlių sriubą, malti kepenis paštetui, rinkti vištidėje kiaušinius, darinėti silkę, ir aš netgi nesu gimusi ir augusi kaime!!!

Taigi procesas nuo neapdirbtų gamtos produktų iki galutinių patiekalų dažnam lietuviui aiškus kaip dieną, net ir vidurinės nebaigę sugeba atrasti sąsają tarp karvės ir jogurto (LRT laida „Klausimėlis“ tokias prielaidas, deja, lengvai paneigia, bet vis tiek – juk nekalbu apie Napoleoną ar impičmentą).

Britanijoje, deja, masės augina vaikus, kurie neskiria kivi nuo bulvės, galvoja, kad bulvių traškučiai (crisps) pagaminami iš kažkokių mistinių sintetinių ingredientų, o miške neatskirtų žemuogės nuo gilės.

Mano bendradarbis britas paranojiškai meta lauk viską, ką randa darbiniame šaldytuve su prieš minutę pasibaigusia galiojimo data. Ypač jei tas galiojimo terminas pasibaigė TOS DIENOS RYTE!!!

Su juo ir išvystome pokalbį. Sakau, kaip manai, mano sena močiutė Lietuvos kaimo glūdumoje, kuriai virš 86-erių, kaip ji žino, kada jos raibų vištelių padėti kiaušiniai „išėjo iš naudojimo termino“?

Tyla.

Kaip ji žino, kada karvės pienas pagedęs, o kada dar ne? Kada apgliaumijęs sūris netinkamas valgyti, o kada dar galima jį išgelbėti? Kada žuvį reikia mest lauk, o kada dar gera?

Jis tik trauko pečius: „All I care about is the use-by-date“. Ir turbūt galvoja, „These bl**dy weird Lithuanians!”

Nenori klausytis, kad pakanka stebėti produkto ar gaminio išorę, kvapą, tekstūrą, spalvos ar formos pokyčius, ir pasitikėti sveiku protu. Ir neversti lauk normalių pomidorų, nes taip diktuoja pakuotė. Jis kemšasi ausis, kai pateikiu statistiką, jog beveik ketvirtis maisto produktų D.Britanijoje išmetama lauk dar naudotinos būklės. Mano kolegai tai nė motais.

Kita priežastis, kodėl prisiminiau visas su bobutės kaimu susijusias maisto gaminimo ir kilmės istorijas, tai gamtiniai resursai, kurių patys britai nenaudoja dėl paprasčiausio nežinojimo.

Taip, galbūt lietuviai Airijoje persistengė maistui išgaudydami viską, kas juda vandenyje ir turi žvynus, tačiau man širdis neleidžia ramiai praeiti pro žemėn nunokusias uogas metantį gervuogių krūmą. Panašūs atradimai prasidėjo praėjusią vasarą, kai Londono triukšmą ir stresą iškeitėme į Anglijos suburbiją. Aną liepą ne kartą kirtome blynus ar rytinį jogurtą su šviežiomis gervuogėmis, o rudeniop gliaudėme lazdyno riešutus (maniškiui AKYS iššoko sužinojus, kad parduotuvėje perkami hazelnuts būna balti ir mikšti, kai dar nepilnai prinokę).

Šį savaitgalį tris valandas praleidę netoli esančiame miške, namo parėjome žinodami – vasara bus dosni mėlynėmis. Ir kaip jas pražioplinome pernai?

6 Responses

16 April, 2007, 5:12 am, pt said:

Clap clap clap…
Daugiau!

16 April, 2007, 6:28 am, anonimas said:

Crips ir yra gaminami iš ko tik nori, tik ne iš bulvių. Šiuo atžvilgiu vaikai teisūs.

16 April, 2007, 9:54 am, pkmk said:

aš tai irgi labai viską greit metu.
jau esu nekart užvalgęs pasivėlinusių produktų.
geriau jau pabadaut su tuščiu šaldytuvu.

16 April, 2007, 12:48 pm, rimantux said:

Gerai parašei. Teisybė, seniau keturmetis vaikutis visą tai žinodavo, o dabar suaugę šviečiasi žiūrėdami Discovery 🙂

21 May, 2013, 1:34 pm, Agne said:

Sad but true. As saviski irgi turejau peraukleti del geru produktu metimo i siuksliadeze. Budavo pamato pelesio taskeli ant duonos (o gal tiksliau – batono), ir meta visa kepala lauk (!!!). Atrasiau as jam tada gerai : ))

Turejau paaiskinti, kas yra varske ar varskes suris. Dabar blynelius su varske kerta kad net ausys linksta.

Kai pasiuliau i sriuba isideti sauksta grietines, tai tik akis issprogdino. Bet paskui mamai telefonu pasakojo kaip didziausias tos dienos naujienas, kaip, pasirodo, skanu sriuba su grietine : ))

Arba kad arbata gali pasidaryti paprasciausiai uzsiplikes melisos lapelius, ciobrelius, liepziedzius, kmynus. Man ‘abydniausia’ buvo, tai kai parsiveziau is Lietuvos kvapnios nuostabios brangios sveriamos arbatos, sveciams mat. Na ir karta uosvija visa suguzejo i svecius. Pasiulem tos arbatos, tai tie tik susuktais snukiais nosi ikiso i pakuote ir pasirinko savo tradicinius arbatos pakelius, prikimstus nezinia kur nusienauta zole. Galejo bent pabandyti is mandagumo…

21 May, 2013, 9:37 pm, Labas.blog said:

Tas tai tikrai taip, su arbata prasti popieriai. Tiksliau, arbata UK ir yra popierius, i kuri prikimsta kazkokiu kapotu dziovintu lapu. 😉

Leave a comment




XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>


Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.

Creative Commons License