Uan paund syksty plyz. Siank ju very mač || BBC

Visiems yra taip nutikę. Išlipate iš traukinio kokioje nors Londono traukinių stotyje ir nusprendžiate mažame kioskelyje nusipirkti late kavos išsinešti. Iš pripratimo gėrimą užsakinėjate angliškai, jau kuičiatės kišenėse ieškodamas monetų, kai staiga… kilstelėjęs akis pardavėjos kortelėje perskaitote „Jurgita“.

Yra du variantai, kaip sureaguosite jūs ir lygiai tokie pat du variantai, kaip sureaguos Jurgita.

Pirma, jei esate nosį užrietęs lietuvis, kuris jaučiasi 100 proc. “įsiintegravęs į visuomenę“, pokalbį ir finansinį atsiskaitymą pravesite angliškai. Tuo pačiu spėsite apžiūrėti merginą, dar pasiklausysite, kokio lygio jos anglų kalba, ir sumurmėjęs „Thanks“ nueisite.

Antra, jūsų atlapa siela užniūniuos sau kokią lietuvišką melodiją ir kalbą iškart pradėsite lietuviškai. Dar prie viso to paklausite, iš kur Jurgita besanti, ar jai čia patinka ir ar šviežios tos bandelės.

Jurgitos reakcija irgi bus dviguba. Pirmuoju atveju ji šyptels sau lūpų kampučiu pamaniusi, kad nu ir šlykštynė litovcas, maivosi demonstruodamas, kad atseit ne lietuvis, o antruoju suskubs plepėti smagia lietuviška šnekta ir kavutę padarys itin skanią.

Tai čia du chrestomatiniai atvejai. Realybėje tenka susidurti su daug daug daugiau situacijų. Vienoje sumuštininėje Old Street visa komanda lietuvių merginų išrikiuotos dirbo nuo aušros iki apypiečio, ir visos susiraukusios niekada neatsakinėdavo man lietuviškai, net jei garsiau pasakydavau labas. Tada nustojau, nes ėmiau įtarti, jog dar iš to pykčio prispjaus į mano jacket potato.

Tuo tarpu vienas lietuvaitis bičiulis (nešpėtnas vaikinas, ko norėti!) savo vietinėje sumuštininėje taip lietuvaites prisijaukino, kad tos net pasišokinėdamos lėkdavo jo aptarnauti, pridėdavo papildomo kumpio, bekono ir dešrelių į tą jo panini, kad tas „sumuštinis“ net nesusivoždavo. Negana to, vaikinas visada už tą super-duper šedevrą mokėdavo pusę kainos. Vadybininkai, nesuprasdami, apie ką klientas ir pardavėja lietuviškai čiurškia, nieko niekada nepastebėjo.

Britų gyvenime jų vietinė kavinaitė labai svarbi. Tokia nedidelė, kurioje jie paprastai nesėdi, o tik įeina, nusiperka ir išsineša. Ir britai nėra tokie jau žlibi, kad nepastebėtų, jog jų rytinę kavą vis dažniau ir dažniau verda merginos iš rytų Europos.

Viena iš BBC sketch komedijų nusprendė situaciją kavinėje perkelti į ekraną. „Ruddy Hell! It’s Harry And Paul” už kavinukės prekystalio pastatė dvi lenkes (nors jos taip pat gali būti čekės, slovakės, lietuvės ar ukrainietės). Tai ne pirmas kartas, kai britų TV parodijuoja merginas iš post sovietinio bloko.

Ką čia daug rašyti, geriau patiems pažiūrėti.
Uan paund syksty plyz (2 epizodai)
Siank ju very mač (1 epizodas)

2 Responses

26 May, 2007, 2:08 pm, Lina said:

:) aciu! Diena prasideda linksmai!

28 May, 2007, 5:16 pm, gedasg said:

O kaip pats sureguoji kai pamatai pardavėja iš lietuvos ? Toliau šneki, ‘plyyz, thankju, chers, bye” ?

Pamenu buvau Southampton’e užėjau į kažkokia drabužių parduotuve, pirkau šlepetes man rodos, ir nustebau kai ant pardavėjos marškinėliu pamačiau “Jurgita” bet taip ir neišleminau lietuviško žodžio..

Leave a comment




XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.

Creative Commons License