© Mac, Daily Mail, publikuota 2008 m. sausio 17 d.
Karikatūros, pasitaikančios britų spaudoje, vis dažniau ir dažniau turi žodelį “Polish”. Na, mes, lietuviai, galime būti išdidūs ir sakyti, kad “tai ne apie mus”, bet giliai širdyje (o gal ir ne taip giliai, už visus negaliu kalbėti!..) mes suvokiame, jog ši tautybė klijuojama tiek slovakui, tiek lietuviui, tiek bulgarui. Ah well.
Tekę girdėti pasisakymų žiniasklaidoje, jog imigrantai D.Britanijai ne tiek naudos duoda, kiek resursų išnaudoja, ant sprando socialinių pašalpų mokėtojams užsisėda, prigimdo vaikų daugiau nei statistinis britas ir tarpsta, bujoja kaip neravimos piktžolės ir nesistengia nei integruotis, nei sunkiai dirbti, nei mokesčių mokėti.
Galima būtų paklodes parašyti siekiant visa tai paneigti, bet rankos nusvyra, kai įsitikini, kaip šią situaciją mato kai kurie tautiečiai. Gruodžio mėnesio Londone leidžiamame lietuvių laikraštyje „Infozona“ randu 10 cm ilgio ir 6 cm pločio grožybę:
Kompanija, kaip sakoma, „Limited“, tik nesupratau, ar jie komunizmą bando grąžinti, ar konstatuoja jo sugrįžimo faktą, ar žaidžia tam tikros imigrantų kartos jausmais ir ilgesiu, o gal kuria naują „brendą“? Skaityti toliau »
Šiandien mano įrašas bus, kaip sako anglai, short and sweet (trumpas ir saldus). Kitą savaitę, antradienį, sausio 15 dieną, Guildford mieste vyks krepšinio rungtynės, kuriose kausis “Šiaulių” krepšininkai (Lietuva) ir Guildford “Heat” komanda (Jungtinė Karalystė). Varžybos ULEB taurei laimėti prasidės 19.30 min. ir vyks Spectrum Arenoje. Bilietų kainos labai nesikandžioja - £13, £16, £19 ir £50; vėliavas, trimitus ir kitą nacionalinę atributiką atsivežti savo.
Kas dirbate ir gyvenate Londone, bet nevairuojate automobilio – nenusigąskite, iš Londono Waterloo stoties į Guildfordą per valandą važiuoja beveik 10 traukinių.
Belieka laimėti.
Atnaujinta (sausio 15 d.): Laimėta.
(Nuotraukoje - lietuvių kirpykla rytiniame Londone)
Perskaičiusi Linos mintis apie emigrantus blogerius, susigriebiau ir aš. Sistemingų tekstų apie emigraciją nerašau, kai ką išdėstau patarimų forma (apie CV, darbo paiešką, maistą, kalbą, kaimynus), lietuvių renginius D.Britanijoje retai aprašinėju, dažniau – juos fotografuoju, todėl nusprendžiau karts nuo karto pasiūlyti įdomesnių su emigracija susijusių straipsnių apžvalgą.
Kaip įsitikinau šią savaitę, priimti sprendimą emigruoti – niekada ne per vėlu. Iš D.Britanijos emigravo seniausias pilietis – 102-jų metų sulaukęs Eric King-Turner. Vyriškis su pačiute, gimusia Naujojoje Zelandijoje, nusprendė grįžti į jos gimtinę. Lietuvius girdėjau kalbant – geriausia emigruoti “iki kokių 35-40 metų”. O aš manau – reikia emigruoti, kol širdyje ne sutema.
Kita istorija priminė senus gerus laikus, kai lietuvaičiai naiviai tikėjosi perkirsti Lamanšą su pripučiama valtimi. Prieš kelias dienas buvo sugauti keturi nelegalūs migrantai, kurie prasmuko į Lamanšo tunelį ir pėsčiomis prisitvoję prie tunelio sienų pėdino link išsvajotosios Anglijos. Keliauninkus pastebėjo pralekiančio traukinio mašinistas.
Sausis išaušo smagus ir šiltas. Visom prasmėm. Ypač – ta tiesiogine, susijusia su radiatoriais, šildymo sistema, „boileriais“ ir karštu vandeniu duše.
O viskas prasidėjo, kai beveik prieš metus įsikraustėme į savo naujus namus (apie tai dar nerašiau, bet galbūt vienerių metų sukakties proga pasidalinsiu savo būsto pirkimo Anglijoje istorija). Taigi, namai tie nenauji, kaip ir viskas Anglijoje – arbatos gėrimo tradicijos, geležinkeliai ir Karalienės kalba per Kalėdas. Namas kaip namas, yra ir stogas, ir sodeliukas. Bet didžiausias palikimas iš ankstesnių (penkių ar dešimties!) šeimininkų – akis kaip cibulis iki ašarų draskantis “židinys”.
Šioje fotografijoje matote vadinamąjį „back boilerį“ – šlykščiausią civilizacijos apraišką, įmontuotą name dar kai mano tėvai net nebuvo pora – 1972-aisiais! Ir, kas keisčiausia, aparatas mums įsikrausčius puikiai veikė ir buvo pasiryžęs pasiekti sekantį ir dar sekantį šimtmetį. Skaityti toliau »
