Ir iš kitų tėviškių emigruojama || Sawubona, Africa!

imfolozi.jpg

“Viskas, taškas, gana. Emigruoju ir aš,” – itališkoje kavinaitėje “Fratelli” Johanesburgo Sandton rajone besėdint išgirstame sakant Paul. Maniškis su Paul seni draugai, kažkada kartu didžėjavę Durbane.

“Daugiau šitaip gyventi negaliu,” – toliau pasakoja mūsų amžiaus kiek perkaręs vaikinas, pavargusiomis raukšlėmis apvestomis akimis ir pražilusiais plaukais “Jau pusę metų lankausi pas psichologą, kad bent šiaip taip atsistočiau ant kojų.”

Paul jau keletą metų dirba viename iš populiariausių Pietų Afrikos dienraščių. Leidinys specializuojasi kriminalinėse istorijose ir nesibodi iki smulkių detalių nagrinėti tiek lūšnynuose, tiek prabangiose vilose nutinkančių tragedijų.

“Kriminogeninė situacija pasiekusi tokį lygį, kad rašyti apie nusikaltimus (jei jie kaip du vandens lašai panašūs) tampa beprasmiška.”

“Jei anksčiau įsibrovėliai ir plėšikai taikydavo patekti į tuščius namus, dabar namie esantys šeimininkai nesukelia jokių problemų – vagys jaučia itin didelį malonumą kankindami aukas”.

“Žmogžudystės, kankinimai, įkaitų ėmimas, brutalūs apiplėšimai – mūsų leidinio kasdienė duona. Jei panašus įvykis jau buvo neseniai aprašytas, kito panašaus stengiamės net nepublikuoti – visada eilėje yra šimtai autentiškesnių istorijų.”

Šalyje per metus vidutiniškai įvykdoma 23,000 žmogžudysčių. Mūsų bičiuliui tokio gyvenimo jau gana: “Mane patį slegia ir gąsdina išsiugdytas atsainumas ir tam tikras atsiribojimas, nejautrumas. Kartą viršelyje išspausdinome sudeginto juodaodžio vyro lavono nuotrauką, ir vienas mano pažįstamas manęs klausia – “What’s with the cover picture?” Sakau, taip, nuotraukos kokybė nekokia, nelabai gerą gavome, plius spaustuvė nepasistengė. Jis sako, „Wake up, dude, what’s going on with dead burnt corpses on the cover?!” Man pačiam siaubinga suvokti tai, į ką virstu, kaip šiurpi statistika jau nebestebina ir yra normali kasdienybė. Bet rizikuoti ir pačiam vieną dieną tapti ta nuasmeninta statistika? Ačiū, nenoriu.“

Vaikinas kraunasi lagaminus ir su mergina keliasi į Europą.

Kas liūdniausia, maniškio draugų, vis dar gyvenančių Pietų Afrikoje, ratas absoliučiai baigia išsibarstyti. Paul buvo vienas iš aktyvesnių optimistų, nuolat teigęs, kad šalis dar tik formuojasi, viskas nėra taip blogai ir joje gyventi verta ir prasminga. Not any more.

Kitas bičiulis iš Durbano DJ scenos, savo protėviais prisiekinėjęs niekada nepaliksiąs Afrikos, jau laukia dokumentų iš JAV konsulato ir po metų planuoja kraustytis į San Franciską. „The country is beautiful, – pripažįsta kita mergina. – It’s fucked up, but beautiful.”

Bet grįžkime į mažą “Fratelli” kavinaitę Sandtone – finansiniame Johanesburgo centre, kuriame iki šiol pagrindiniai rezidentai – turtingi Pietų Afrikos baltaodžiai. Įsikūrusi prie nedidelio Kwik Spar prekybos centriuko, kavinaitė yra puiki vieta ne vienai „people observing“ sesijai.

Automobilių stovėjimo aikštelėje iškilęs apžvalgos bokštelis (panašiai kaip ant pastatų kampų kalėjimuose!), kuriame dieną naktį budi ginkluotas sargas. Į aikštelę visą darbo dieną savo 4×4 įrieda ir išrieda „Joburgo mamytės“. Didelė dalis baltaodžių moterų nėra niekaip įpareigotos sunkiai dirbti, o namuose pluša tarnaitė (ar tarnaitės), sodininkas, etc., tad priežasčių neturėti tobulo manikiūro nelieka.

Kalbame su “Fratelli” savininku. „Ketvirtadieniais mums ypač gera diena, nes tą savaitės dieną juodaodėms tarnaitėms paprastai būna išeiginė, todėl niekas namie nenori kelti netvarkos ir gaminti maisto sau patiems, kai net lėkščių nebus kam suplauti. Todėl skubama pas mus.“

Pagrindinė ir bene didžiausia problema šiandienos Pietų Afrikoje – energijos stygius. Šalyje reguliariai išjungiamas elektros energijos tiekimas bent keletą kartų per savaitę, porai valandų, o kartais ir visoms 4 valandoms. Mums besėdint Fratelli, pagal grafiką, 10 valandą ryte (darbo diena) TV ekranai išsijungia, kavos aparatai negamina kavos, neveikia kasos aparatai, gatvėje iš karto kyla sumaištis, nes išjungti šviesoforai, grįžus į namus, tenka rankomis (pamanykite) kelti garažo vartus ir t.t. Leidiniuose pilna konkursų ir loterijų, kur pagrindiniai prizai – elektros generatoriai!

„Mano bičiuliai laiku pradėjo prekybos generatoriais verslą, – sako Paul. – Dabar abu vairuoja naujintėlaičius Lamborghini, o pačių generatorių jie jau pritrūko, nuolat ieško naujų tiekėjų.“

Kitą kartą per elektros išjungimą esame Rivonijoje. Įvažiavimo į mokamą aikštelę šlakbaumai pakeliamosios užtvaros atkeltos, neveikia. Vidury dienos žvakėmis apšviestos parduotuvėlės, kai kurios išvis užsidariusios. Į kavinaites porai valandų persikėlę laiką marina ofisų darbuotojai.

„There is no crisis in Zimbabwe”, – PAR prezidento Thabo Mbeki žodžius cituoja leidinys ant kavinės baro. Chm, kai savo akyje rąsto nepastebi, tai ir kaimyno krislas atrodo ne toks didelis.

„Sveikatos apsaugos sistema ir švietimas – nuėję šuniui ant uodegos, – pasakoja Paul. – Jei esate paguldytas į ligoninę dėl apendicito, jums gali amputuoti koją. Žinau šeimą, kurių mažyliui patekus į ligoninę, jie dvi savaites pamainomis 24 val. per parą tėvai buvo prie vaiko lovytės – ne todėl, kad jis vos laikėsi ant paskutinio gyvybės siūlo, o tam, kad žiūrėtų ir kontroliuotų, kur ir kokias procedūras jam daro, kokius medikamentus leidžia, ir t.t. Mūsų leidinyje šimtai istorijų apie į venas suleistus vaistus, kurie buvo skirti gerti. Sakau atvirai – gimdyti ir auginti vaikų šioje šalyje nepatariu.“

Šalia Spar prekybos centro – masyvi asmeninių skelbimų lenta. „Mes emigruojame, todėl ieškome naujų namų savo tarnaitei. Paslaugi, atsakinga, punktuali. Mums jos labai trūks! Tel…“ „Emigruojame, todėl ieškome naujų darbdavių savo sodininkui. Pateiksime rekomendacijas. Tel…“

Mano namai – mano saugi tvirtovė

Per visas ketverias savo keliones į Pietų Afriką pastebėjau stiprėjantį „atsitvėrusios visuomenės“ („gated society“) efektą – kur ten namai, ištisi namų kompleksai, kvartalai, netgi gatvės yra ne tik atitvertos, su sargybos bokšteliais ir nuolat budinčiu sargu, bet ir nuolat atnaujinamos nauja įranga. Šiuo metu kiekviena tvora gauna „facelift“ – keturios eilės atviros elektros srovės kabelių puošia vis daugiau ir daugiau tvorų. Jei atsiversite vietinius žurnalus skirtus namų interjerui, šalia tekstų apie persiškus kilimus ir šilkines pagalvėles akį rėš (ar glostys) šimtai reklamų apie „razor blade fencing“ („skustuvų peiliukų tvora“), elektrines tvoras, judesiui aktyvias aliarmų sistemas, grotas, užraktus ir t.t.

Johanesburgo žemėlapyje yra gatvių, kurios dabar absoliučiai neprieinamos bet kam – tiesiog atitvertos tik tų gatvių rezidentams. Šalyje tarpsta super-saugūs senelių namai – vadinamieji „Life starts after 50…“ – didžiuliai gyvenamųjų namų kompleksai, pritaikyti senyvo amžiaus žmonėms bei turintys savo medikus, kirpyklas, parduotuves, sporto užsiėmimų sales ir t.t. Visas šis mini-miestas aptvertas super aukšta ir solidžia tvora, su griežtai kontroliuojamu įvažiavimu. Tobulas kalėjimas pasenusiems turtingiesiems…

Dovanų gauname Penguin išleistą citatų apie Pietų Afriką žodyną. Šalia istorinių ištraukų iš Nelsono Mandelos kalbų, randu šimtus minčių ne tik apie rasizmą, aparteidą, afrikanerius bei vietinius politinius judėjimus, bet ir apie aukščiau minėtą „atsitvėrusiųjų visuomenę“:

„Threatened by the high number of bulglaries and grisly crimes committed in the comfort of their own homes, South Africans are choosing to live in opulent ghettos.” (Katy Macdonald, journalist)

“We have been evolving for X-million years to live like this: in a small circle of like-minded, like-moneyed people, in an enclosed dome consisting of the home, the car, the office, the mall and the time-share resort.” (Patrick Lee, writer)

Kalbėdami su giminaičiais, šeimos nariais, draugais, bičiuliais, kiekvieną kartą buvome apipilami istorijų ir pasakojimų, kaip tas ir anas buvo sumuštas, apvogtas, sužeistas ginklu, išprievartauta, automobilis “car jacked”, į kaimynus šauta, iš kažkieno miegamojo per langą meškere su kabliu bandyti ištraukti raktai nuo vartų ir automobilio ir t.t. Kiek pažįstamų tarnų ir tarnaičių mirė nuo AIDS, kaip ligoninės priimamajame savo eilės nesulaukusi mirė mamos tarnaitė Anna Marie, kaip po ginkluoto bandymo apiplėšti juvelyrikos parduotuvę The Pavillion prekybos centre Durbane dabar KIEKVIENAS į centrą įeinantis žmogus (ir rankinė!) yra apieškomi…

Kaip tau tavo tėviškė, klausiu saviškį. Jis traukia pečiais, sako, čia mano namai, bet viskas atrodo daug daug prasčiau. Ne tik vizualiai – nors šalis lyg ir ruošiasi 2010-ųjų FIFA pasaulio futbolo taurės čempionatui, miestai atrodo labiau apsilaupę ir pavargę.

Johanesburge plečiamos oro uosto prieigos, statomas požeminių traukinių tinklas (vietiniai juokauja, jog tai bus ideali vieta plėšikavimui), o mums pravažiuojant viena iš pagrindinių miesto gatvių, pastebime itin gražiai salose tarp kelio juostų išguldytus baltus skaldytus akmenėlius. Pasirodo, vos juos ten supylė, prasidėjo masinės tų akmenukų vagystės ir miesto valdžia turėjo juos priklijuoti!…

Šiame pasakojime sąmoningai neminiu rasizmo ir su juo susijusių istorijų. Galbūt kitą kartą. Perpasakosiu tik istoriją, kurią išgirdau iš maniškio giminaitės.

„Beveik kasdien su kolegomis geriame kavą kavinaitėje priešais kontorą. Joje, kaip ir beveik visur, dirba juodaodžiai, o mane visada aptarnauja Beki, labai draugiškas vaikinas. Sykį nugirstu, kaip viena baltaodė klientė kad peikia, kad piktinasi, kad burnoja ant Beki, o jis paslaugiai aptarnauja, net raumuo veide nesujuda. Vėliau jo klausiu – kaip ir ištveri tokį elgesį? O jis sako, žinai, jau verčiau visi mūsų klientai būtų tokie, negu naujoji arogantiška turtingų juodaodžių ir indų karta. Baltaodžiai bent jau arbatpinigių palieka.“

P.S. Šis įrašas paremtas asmeniniais mano ir bičiulių patyrimais ir pateikia subjektyvią nuomonę. Tai anaiptol nėra visapusiškas šalies apibūdinimas ir nenupasakoja viso mūsų vizito į Pietų Afriką. Išsamus pasakojimas apie Afrikos safari dar laukia neparašytas.

Papildomi resursai:

BBC1 Panoramos laida „No More Mandelas“

AIDS/ŽIV situacija Pietų Afrikoje (statistika)

11 Responses

21 April, 2008, 12:24 pm, Dovydas Sankauskas said:

Ar toje šalyje yra bent vienas žmogus NErasistas?

21 April, 2008, 6:24 pm, Blogorama #400 : nežinau.lt said:

[...] O kur gerai? Kas iš to, kad gyveni vienoje gražiausių šalių pasaulyje? Jei žudo, reikia bėgt. [...]

21 April, 2008, 8:25 pm, neziniukas said:

geras straipsnis. ačiū.

22 April, 2008, 8:18 am, Johnas said:

Neseniai buvau PAR, Johanesburge. Nuostabi grazi salis, daug geru atviru zmoniu. Jaunoji karta, nori gyventi, dirbti, negalvoti apie aperheit laikus. Labai patiko, kad nera pykcio! zmones ramiai pasakoja, kad “pries 15 metu buvo atskiros mokyklos baltiems, indams, juodaodziams, dabar to nera, dabar gerai” ir jie tai sako be pykcio, ir neziuri i tave, balta zmogu, kaip i prakeikta kolonizatoriu.
Taciau pastaruju metu nusikalstatumas, nedarbas salyje padare savo. Tikrai daug pesimistiniu nuotaiku, ir auksta emigracija. Deja emigruoja geriausi, gabiausi salies pilieciai. Daug ko, cia sedint Europoje nesuprasi, daug kas lieka tarp eiluciu. norisi siai jaunai valstybei (Pietu Afrikos Respublika po Aperheit’o jaunesne uz nepriklausoma Lietuva) surasti savo kelia, isnaudoti turima potenciala bei isspresti bedarbystes=nusikalstamumo problemas.

22 April, 2008, 12:30 pm, Lina said:

labai aciu irasa. Niekada nesu buvusi Afrikoje, bet labai noreciau. Kai kurie dalykai isties lieka sunkiai suvokiami, kol nepamatai ju savo akimis. Idomu, kad Airijoje iki siol teko susidurti faktiskai tik su baltaodziais Pietu Afrikieciais. Kaip zmones visi buvo labai pozityvus ir silti. Lauksiu daugiau irasu ir nuotrauku. Saule pastaruoju metu regiu tik jose… :)

22 April, 2008, 12:54 pm, Labas.blog said:

Ačiū visiems už komentarus.

Dovydui – nėra namų be dūmų, kiekviena šalis ir tauta turi savo fobijas, antipatijas, sunkiai atsikratomas istorines neteisybes ir t.t. Pietų Afrika – ne išimtis.

Johnui – taip, gerų atvirų žmonių sutikome ir mes, ir tikrai nemažai. Apie tai – kituose įrašuose su įspūdžiais iš šios kelionės.

Lina – visi Tavo pastebėjimai teisingi. Maniškis tik išsikraustęs iš PAR susikūrė ratą nebaltaodžių draugų, augusių ir studijavusių PAR, o dabar gyvenančių UK. Bet jų labai nedaug. Kita vertus, ne visi mūsų bendraamžiai noriai keičia seną, tėvų įkaltą požiūrį į juodaodžius. Apie tai galėčiau labai labai daug parašyti. O gal kada papasakosiu, kai susitiksime :-)

24 April, 2008, 5:00 pm, punktyras said:

Įdomu buvo sužinoti ką ne iš oficialių šaltinių ar reklaminių puslapių. Ačiū.

P.S. Jei jau neapsiverčia liežuvis parašyti „pakeliamosios užtvaros“, tai bent ne „šlakbaumai“, o „šlagbaumai“ rašykite ;)

25 April, 2008, 7:33 am, Labas.blog said:

Ačiū, pataisyta.

28 April, 2008, 11:30 am, Kristina said:

Cia rasoma apie pietu afrikieciu emigracija, o as susiduriau su kitokiu faktu, atvirksciai – dauguma mano vyru draugu grizta i Pietu Afrika is UK. Ir kai mes lankem uosvius nei karto negirdejau apie nora emigruoti – kaip tik man susidare ispudis, kad jie visi didziuliai savo salies patriotai. Bet, zinoma, kiek zmoniu, tiek nuomoniu.
Visa kita – tikra tiesa: nusikalstamumas (girdejau istorija, kaip is vieno namo, isvykus savininkams, dienos metu buvo isnesta viskas – ne tik brangus daiktai, bet ir baldai, o kaimynai galvojo, kad tie zmones issikrausto), energijos stygius (ironija – mano uosvis dirba elektrineje :)).
Taciau i ta sali traukia sugrizti. Ir net labai.

17 May, 2008, 5:53 pm, Jonas said:

Sveiki!
geras rasinelis, as tik norejau pasakyti kad su elektra ten ne krize, o trukumas organizuojamas tycia, su valdzios pritarimu. Panagrinekit oficialia stastistika ir pamatysit kokios iplaukos i biudzeta del generatoriu pardavimo. Sutvarkys elektros tinklus, nieks nebepirks, neliks generatoriu verslo, neliks ir iplauku i biudzeta. unikalu ir veikia!
sekmes!

Jonas

3 June, 2008, 9:38 am, V. said:

Yebo!
gerulis straipsniukas… tik biski negiama Johannesburgo gyvenimo citadele paliesta. gyventi PAR irgi galima ir Johannesburge galima, kaip ‘ir Kaune’ – jei kas prisimena toki reklamini stenda tiek Vilniuje tiek pacioje laikinojoje sostineje.
Cia tikrai reikia laikytis begale taisykliu ir apribojimu jei nori isslikti kiek galima saugus.. bet ar busi laimingas? cia kitas klausimas

beto elektros kriza yra gerokai aprimusi-nezinau kieno saskaita, nors ir atejo ziema ir visi jungiasi el. sildytuvus, mat centrinio sildymo nera..matysim kaip bus toliau :)

va nepataikei ant ksenofobijos ispuoliu salyje, ot butu kiek galima prirasyti, kaip degina ir zudo imigrantus pietu afrikieciai.. o kas jei britai supyks ant lenku, lietuviu ir kitu imigrantu salyje? ech

Freedom is slavery..
Cheers

Leave a comment




XHTML: You can use these tags: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>


Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.

Creative Commons License