Kaip mane šiandien pavadino mano bosas…

Net nežinojau, kaip reaguoti, taip ir sustingau tarpdury su dviem artipilniais kavos puodeliais rankose. Mat kasdien kiekvienas bendradarbis (įskaitant ir vadovą) visiems padaro po arbatos arba kavos puodelį. Taigi, įžengiu iš virtuvėlės į pagrindinę patalpą ir mano bosas prie visų sako:

Sweetie, ar būtum nieko prieš, jei paprašyčiau palikti pravertas duris?

Šiuo atveju nereikia manyti, kad jis su manimi norėjo toje patalpoje užsidaryti, čia visas akcentas turėtų būti ties žodžiu Sweetie. Sweetie, arba Sweetheart, lietuviškai reiškia “saldute” (o gal “mažute”) ir man pasirodė absoliučiai netinkama forma kreiptis į savo darbuotoją formalioje aplinkoje.

Gal aš tos kavos nebūčiau iš nuostabos užsivertusi ant savęs, bet kitas kolega dar paantrino:

– Man tik pasigirdo, ar jūs tikrai ją pavadinote „Sweetie”?

Paraudęs šio nesusipratimo kaltininkas pats negalėjo patikėti, kad taip pasakė. O aš žinau, kad taip jis namie vadina savo dvylikametę dukrą… Kai prašo jos nusiauti batus, išsivalyti dantis ar paduoti televizoriaus distancinį.

Mano šoką tik padidino faktas, jog šią savaitę matyto BBC šou “Apprentice” dalyvis savo projekto moteris irgi visą laiką vadino “Sweetheart”. Nieko kito ir negirdėjai, tik jį, susikišusį į rankas kišenes ir bevaikantį moteriškes su savo Sweetheart šen, Sweetheart ten. Laidos finale iš 16 dalyvių būtent jis buvo ištrenktas lauk. O TV studijoje sėdėję žiūrovai, paprašyti įvertinti šį jo mažą “nekaltą” įprotį, beveik vienbalsiai nusprendė, jog toks būdas darbe kreiptis į moterį yra įžeidžiantis ir nepagarbus.

Na, paukštyte, mažyte, katyte, zuikučiu, gražute, mieląja, brangiąja neteko būti išvadintai darbe, bet negali žinoti, nes pasaulyje tai, pasirodo, yra paplitęs reiškinys!

Dar reikės su šiais malūnais pakovoti. Mat iki šiol moterys mano skyriuje (kai kurios net dviejų vaikų motinos!) gauna emailus, kurie pradedami taip: “Hi, Gals…”

„Butų valymas Anglijoje man padovanojo geriausius bičiulius“

Šiandien atplėšusi rytinį paštą, radau kvietimą.

markauskaite-invitation.jpg

Juodu raišteliu perrištas atvirukas kvietė į Anapilin išėjusios dailininkės Vilmos Markauskaitės darbų parodą. Atvirukas ne tik kvietė, bet ir priminė prieš metus gautą liūdną žinutę elektroniniu paštu:

„Just to let you all know that Vilma died from cancer on Monday 3 April 2006 at home in Kaunas, Lithuania. She was 45. She leaves two daughters: Justina and Emilija. I will remember her as a vibrant, determined and talented woman who was passionate about her daughters, her art and life itself.”

Taip anuomet rašė dailininkės vadybininkė – agentė Sara Tresider.

Continue Reading »

Looking extra money

Kažin, kiek darbo pasiūlymų sulauktų žmogus, kurioje nors Lietuvos skelbimų lentoje paskelbęs tokio turinio tekstą: “Aš būti iš Armėnas. Aš būti 23 metai. Ieškau ekstra pinigų. Aš studentas Vilniuje ir noriu dirbti kiekvieną dieną po 7 valandos ir savaitgaliais. Aš turiu mašiną. Ieškoti darbo Vilniuje ir Grigiškėse.”

Tokios egzistencinės-imigracinės mintys užklupo šįryt perskaičius skelbimą Gumtree:

spelling-mistake2.jpg

Covering Letter, arba motyvacinis laiškas

Ieškant darbo Anglijoje, ne vienam yra tekę rašyti motyvacinį laišką. Jei manote, kad visos “gėrybės” apie jus surašytos jūsų CV, o motyvacinis laiškas – viso labo keli nereikšmingi sakiniai, pasižiūrėkite į savo batus. Eidamas į interviu, batus nusivalytumėte, tai kodėl gi nepatobulinus to trumpo laiškiuko, kuris pirmasis “nusėda” darbdavio email dėžutėje?

Kad darbdavys susidomėtų ir nekantriai atsidarytų jūsų prisegtą “Curriculum Vitae”, pamėginkite dar kartą kritiškai įvertinti savo “Covering Letter”.

Kam jo reikia?

Darbdaviui motyvacinis laiškas – tarsi kandidato įgūdžių santrauka. Dažnai “Covering Letter” nulemia, ar bus perskaitytas jūsų CV.

Motyvacinis laiškas turi pristatyti, pareklamuoti tą jūsų darbinę patirtį, kurios reikalauja reklamuojama darbo pozicija. Trumpai tariant, motyvacinio laiško tikslas – parduoti jūsų žinias ir profesinę patirtį.

Laiško turinys pirklausys nuo darbo pozicijos, atsakomybės, darbo srities ir kitų faktorių, tačiau darbdavys paprastai tikisi motyvaciniame laiške rasti šią informaciją:

  • Jūsų kontaktines detales;
  • Reklamuojamos darbo vietos pavadinimą bei kur radote skelbimą apie šią poziciją;
  • Trumpą jūsų darbo patirties santrauką;
  • Priežastis, kodėl, jūsų manymu, esate tinkamas kandidatas minėtai darbo vietai užimti.

Laiškas padės, jei prašote ne visai su jūsų ankstesne patirtimi susijusio darbo ir norite paaiškinti šį karjeros pasūkį arba kodėl manote, kad esate tinkamas kandidatas tai pozicijai užimti.

Continue Reading »

Darbas Anglijoje: kaip parašyti CV?

CV, arba Curriculum Vitae – tai asmens gyvenimo aprašymas, dokumentas, kuriame išdėstomi svarbiausi išsilavinimo ir darbo patirties (karjeros) faktai. Manau, ne vienas jaunesnės kartos lietuvaitis, gyvenantis Britanijoje, susidūrė su giminaičių ar draugų prašymu padėti pasirašyti sau „sy-vy“. Man neseniai teko rašyti CV savo artimai giminaitei, kuri Lietuvoje aukštąjį mokslą baigė gūdžiais sovietiniais laikais ir net nežinojo, kaip į anglų kalbą išversti daugelį dalykų, parašytų jos diplomo priede.

Kita problema – ji niekada neturėjo tokio dokumento kaip CV. Paprastai yra daug lengviau atnaujinti seną arba išversti į anglų kalbą lietuvišką CV, tačiau nei vieno, nei kito ji neturėjo. Taigi staigiai paklausta, kuriais metais baigė vidurinę mokyklą ir kuriais metais įstojo į VU, turėjo ilgai pagalvoti. Nematydama prieš save vadinamosios „darbo knygutės“, ji negalėjo prisiminti nei visų periodų, nei kada ir kur dirbo, kada išėjo iš darbo, kada gavo naują, kaip tiksliai vadinosi jos pareigos, kokią atsakomybę ji anuomet nešė ant savo pečių, ir – juo labiau – kokius papildomus kursus, kvalifikacijos kėlimo paskaitas ji lankė.

Taigi prieš užkraunant savo angliškai kalbantį giminaitį CV rašymo darbu, patartina pasidarius puodelį kavos ramiai atsisėsti ir pagalvoti. Continue Reading »

Creative Commons License