Vardas: Milo
Vardo kilmė: sudėjus šuniuką greta su puodeliu kakavos, neatskirtumėte, kas yra kas. Milo – populiarus iš Australijos kilęs šokoladinis gėrimas, labai mėgiamas šuniuko savininkų. Bendradarbiai turėjo galimybę dalyvauti vardo rinkimuose, bet Milo (tariamas Mailou) nugalėjo prieš Choco (Čioko).
Veislė: trumpaplaukis mažasis, arba nykštukinis, taksas (miniature daschund)
Amžius: 14 savaičių.
Studijos: kol kas Milo į jokią šunų mokyklą neina. Viename ofiso kampe yra patiesti du vadinamieji “puppy training pads”, kuriuos jis neva iš toli užuodžia ir visada nupėdina pasituštinti. Skaityti toliau »

Sausis išaušo smagus ir šiltas. Visom prasmėm. Ypač – ta tiesiogine, susijusia su radiatoriais, šildymo sistema, „boileriais“ ir karštu vandeniu duše.

O viskas prasidėjo, kai beveik prieš metus įsikraustėme į savo naujus namus (apie tai dar nerašiau, bet galbūt vienerių metų sukakties proga pasidalinsiu savo būsto pirkimo Anglijoje istorija). Taigi, namai tie nenauji, kaip ir viskas Anglijoje – arbatos gėrimo tradicijos, geležinkeliai ir Karalienės kalba per Kalėdas. Namas kaip namas, yra ir stogas, ir sodeliukas. Bet didžiausias palikimas iš ankstesnių (penkių ar dešimties!) šeimininkų – akis kaip cibulis iki ašarų draskantis “židinys”.

Šioje fotografijoje matote vadinamąjį „back boilerį“ – šlykščiausią civilizacijos apraišką, įmontuotą name dar kai mano tėvai net nebuvo pora – 1972-aisiais! Ir, kas keisčiausia, aparatas mums įsikrausčius puikiai veikė ir buvo pasiryžęs pasiekti sekantį ir dar sekantį šimtmetį. Skaityti toliau »

Prieš keletą savaičių gavau elektroninį laišką iš vieno D.Britanijos dienraščio:

“Sveiki, jūsų blogą Lithuanian Jotter radome per Google. Šiuo metu ruošiame medžiagą apie Rytų Europiečių kalėdines tradicijas ir svarstome, ar nesusidomėtumėte paruošti nedidelį tekstelį apie lietuviškas švenčių tradicijas. Pagrindinis medžiagos akcentas bus Lenkija. Jei įdomu, lauktume iki 250 žodžių apie jūsų Kalėdas – ir kaip lengva ar sunku laikytis tradicijų gyvenant D.Britanijoje. Ačiū… (…)”

Turint galvoje, jog vien UK yra leidžiami bent trys lietuviški laikraščiai ir netgi žurnalas, o lietuvių žurnalistų tikrai pakanka apie Lietuvą pasakoti vietinei spaudai, buvau maloniai nustebinta.

Šiandien tekstas jau pasirodė The Daily Telegraph.

Žinoma, redaktorius atsiprašė, jog iš 250 žodžių paliko tik 166, ir – kad niekaip netilpo prie pavardės prirašyti mano blogo adreso (nei online, nei spausdintiniame variante). Ah well. Manau, kad kitų autorių darbelius jie irgi gerokai apkramtė. Tačiau vis tiek buvo malonu, jog tik ketvertą įrašų turintis naujas tinklaraštis anglų kalba pritraukė tikslinę auditoriją.

Šis “užsakymas” buvo puiki dingstis aprašyti savo Kalėdas plačiau, ne tik sufarširavus prisiminimus į nusmurgusius 250 žodžių. Visą pasakojimą anglų kalba rasite mano angliškame bloge “Lithuanian Jotter”.

Žinau, visi esame įsitikinę, jog angliškai kalbame puikiai. Laisvai. Tiesiog tobulai. Ar tikrai?

Prieš keletą metų į Angliją uždarbiauti atvyko nejauna moteris, buvusios kolegės pusseserės draugė, kuri mane susirado norėdama gauti šiek tiek pagalbos ir patarimų darbo klausimais. Sėdime, kalbame, ji man ir sako: „Angliškai kalbu prastai, net nežinau, nuo ko pradėti to darbo ieškoti. Nesuprantu aš šitos jų kalbos.“

Paklausiau, ką ji Lietuvoje veikė, gal galėtų pagal specialybę ko nors paieškoti. Ji man bombelę kad mestels: „Alytuje vienoje vidurinėje mokykloje anglų kalbą dėsčiau.“

Chm, ačiūdie, kad dėstė ne mano mokykloje!

Tikiu, kad man pačiai reikia dar gerai pasimokyti, ir tas mokymasis turbūt užtruks visą gyvenimą. Siūlau pasinaudoti bent vienu iš šių patarimų – ypač jei jau gyvenate D.Britanijoje. Skaityti toliau »

Labai ilgai ir daug aiškinti ir pristatinėti nereikia – nemokamas Londono dienraštis „Metro“ savo karikatūrų skiltyje žodelį „Polish“ įdeda jau ne pirmą kartą…