“Lietuva sensta”, ir daugiau įdomių teiginių radijo stoties “Klasika” laidoje “Radijo paskaitos”. Paskaitą „Gyventojų migracijos aktualijos: mitai ir tikrovė“ skaito Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė soc. m. dr. Audra Sipavičienė. Verta paklausyti!
Londone su šeima gyvenanti žurnalistė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson prieš metus ėmėsi rašyti tinklaraštį. Nežinau, kiek iš jūsų jau esate užsukę į virtualią Beatos virtuvę, tačiau praėjus metams nuo pirmojo jos kulinarinio įrašo ir jau surinkus nemažą grupelę nuolatinių skaitytojų, blogo autorė ir dviejų vaikučių mama skiria truputį laiko pokalbiui su Labas.blog.
Ar visi receptai nesutilpo į užrašinę, ar svečiai prisiragavę Tavo patiekalų pasiprašė, kad juos surašytumei į tinklaraštį?
Ir viena, ir kita. Man pradžioje buvo labai sunku ir sau, ir pasauliui pripažinti, kad man reikia blogo apie maistą, tai aš pratinausi prie šios minties taip: maždaug pusę metų galvojau, galvojau, galvojau, karts nuo karto nufotografuodavau tai, ką gaminu ir t.t. Paskui perskaičiau keletą kitų žmonių blogų (Labas.co.uk - pirmas mano skaitytas blogas), tada galvojau dar daugiau, ir dar daugiau fotografavau, kol atėjo nauji metai ir užsirašiau į knygutę, kad blogas bus mano naujų metų tikslas. Ir netrukus pradėjau jį rašyti. Turiu ir taip vadinamą šeimininkutės knygutę, jau antrą pildau… Beatosvirtuve.lt – tai mano virtuali šeimininkutės knygutė.
Kur Londone geriausia papusryčiauti, papietauti, pavakarieniauti?
Labai sunkus klausimas. Tai atsakysiu paprastai: geriausi pusryčiai visada būdavo Raoul’s (yra dvejose vietose Londone - Little Venice ir Notting Hill) arba Daylesford Organic Clifton Nurseries. Pietūs: einu į savo vietinę Gracelands kavinę, ten visada valgau didelę įvairių salotų lėkštę - idealūs pietūs. Ten toje kavinėje pilna vaikų triukšmo ir maisto… Vakarienė? Priklauso nuo to, su kuo ir kaip, bet šiaip tai labai gera ir maloni vieta, kurioje esu buvusi su labai daug žmonių ir visada ten būna labai gerai, yra Market Thai Portobello. Skaityti toliau »
Šiandien dar tik rugsėjo antroji, dar ne visi kolegos paplūdimio smėlį iš basučių išsikratė, o tarp bendradarbių jau ėmė cirkuliuoti elektroniai laiškai su paraginimais siūlyti idėjas, kaip ir kur kompanijai surengti ofiso Kalėdų vakarėlį. Rimtai.
Dauguma restoranų, klubų, barų jau kurį laiką priima kalėdinius užsakymus, todėl stebėtis lyg ir nereikėtų. Šiemet mąstome į vadinamąjį „Christmas Do“ susirinkti ne tik pavalgyti, pagerti ir pašokti, bet ir kartu ką nors turiningo nuveikti (aš nekalbu apie bandymus pusnuogiams užsėsti ofiso kopijavimo aparatus, kaip kad dažnai įsivaizduojami girti kontorų vakarėliai).
Vardas: Milo
Vardo kilmė: sudėjus šuniuką greta su puodeliu kakavos, neatskirtumėte, kas yra kas. Milo – populiarus iš Australijos kilęs šokoladinis gėrimas, labai mėgiamas šuniuko savininkų. Bendradarbiai turėjo galimybę dalyvauti vardo rinkimuose, bet Milo (tariamas Mailou) nugalėjo prieš Choco (Čioko).
Veislė: trumpaplaukis mažasis, arba nykštukinis, taksas (miniature daschund)
Amžius: 14 savaičių.
Studijos: kol kas Milo į jokią šunų mokyklą neina. Viename ofiso kampe yra patiesti du vadinamieji “puppy training pads”, kuriuos jis neva iš toli užuodžia ir visada nupėdina pasituštinti. Skaityti toliau »
Prieš keletą savaičių gavau elektroninį laišką iš vieno D.Britanijos dienraščio:
“Sveiki, jūsų blogą Lithuanian Jotter radome per Google. Šiuo metu ruošiame medžiagą apie Rytų Europiečių kalėdines tradicijas ir svarstome, ar nesusidomėtumėte paruošti nedidelį tekstelį apie lietuviškas švenčių tradicijas. Pagrindinis medžiagos akcentas bus Lenkija. Jei įdomu, lauktume iki 250 žodžių apie jūsų Kalėdas – ir kaip lengva ar sunku laikytis tradicijų gyvenant D.Britanijoje. Ačiū… (…)”
Turint galvoje, jog vien UK yra leidžiami bent trys lietuviški laikraščiai ir netgi žurnalas, o lietuvių žurnalistų tikrai pakanka apie Lietuvą pasakoti vietinei spaudai, buvau maloniai nustebinta.
Šiandien tekstas jau pasirodė The Daily Telegraph.
Žinoma, redaktorius atsiprašė, jog iš 250 žodžių paliko tik 166, ir – kad niekaip netilpo prie pavardės prirašyti mano blogo adreso (nei online, nei spausdintiniame variante). Ah well. Manau, kad kitų autorių darbelius jie irgi gerokai apkramtė. Tačiau vis tiek buvo malonu, jog tik ketvertą įrašų turintis naujas tinklaraštis anglų kalba pritraukė tikslinę auditoriją.
Šis “užsakymas” buvo puiki dingstis aprašyti savo Kalėdas plačiau, ne tik sufarširavus prisiminimus į nusmurgusius 250 žodžių. Visą pasakojimą anglų kalba rasite mano angliškame bloge “Lithuanian Jotter”.
