Beatos Nicholson kulinarinės gudrybės – tinklaraštyje

beata-nicholson1.jpg

Londone su šeima gyvenanti žurnalistė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson prieš metus ėmėsi rašyti tinklaraštį. Nežinau, kiek iš jūsų jau esate užsukę į virtualią Beatos virtuvę, tačiau praėjus metams nuo pirmojo jos kulinarinio įrašo ir jau surinkus nemažą grupelę nuolatinių skaitytojų, blogo autorė ir dviejų vaikučių mama skiria truputį laiko pokalbiui su Labas.blog.

Ar visi receptai nesutilpo į užrašinę, ar svečiai prisiragavę Tavo patiekalų pasiprašė, kad juos surašytumei į tinklaraštį?

Ir viena, ir kita. Man pradžioje buvo labai sunku ir sau, ir pasauliui pripažinti, kad man reikia blogo apie maistą, tai aš pratinausi prie šios minties taip: maždaug pusę metų galvojau, galvojau, galvojau, karts nuo karto nufotografuodavau tai, ką gaminu ir t.t. Paskui perskaičiau keletą kitų žmonių blogų (Labas.co.uk – pirmas mano skaitytas blogas), tada galvojau dar daugiau, ir dar daugiau fotografavau, kol atėjo nauji metai ir užsirašiau į knygutę, kad blogas bus mano naujų metų tikslas. Ir netrukus pradėjau jį rašyti. Turiu ir taip vadinamą šeimininkutės knygutę, jau antrą pildau… Beatosvirtuve.lt – tai mano virtuali šeimininkutės knygutė.

Kur Londone geriausia papusryčiauti, papietauti, pavakarieniauti?

Labai sunkus klausimas. Tai atsakysiu paprastai: geriausi pusryčiai visada būdavo Raoul’s (yra dvejose vietose Londone – Little Venice ir Notting Hill) arba Daylesford Organic Clifton Nurseries. Pietūs: einu į savo vietinę Gracelands kavinę, ten visada valgau didelę įvairių salotų lėkštę – idealūs pietūs. Ten toje kavinėje pilna vaikų triukšmo ir maisto… Vakarienė? Priklauso nuo to, su kuo ir kaip, bet šiaip tai labai gera ir maloni vieta, kurioje esu buvusi su labai daug žmonių ir visada ten būna labai gerai, yra Market Thai Portobello. Continue Reading »

Keturių įrašų pakanka, kad naujas blogas būtų pastebėtas

Prieš keletą savaičių gavau elektroninį laišką iš vieno D.Britanijos dienraščio:

“Sveiki, jūsų blogą Lithuanian Jotter radome per Google. Šiuo metu ruošiame medžiagą apie Rytų Europiečių kalėdines tradicijas ir svarstome, ar nesusidomėtumėte paruošti nedidelį tekstelį apie lietuviškas švenčių tradicijas. Pagrindinis medžiagos akcentas bus Lenkija. Jei įdomu, lauktume iki 250 žodžių apie jūsų Kalėdas – ir kaip lengva ar sunku laikytis tradicijų gyvenant D.Britanijoje. Ačiū… (…)”

Turint galvoje, jog vien UK yra leidžiami bent trys lietuviški laikraščiai ir netgi žurnalas, o lietuvių žurnalistų tikrai pakanka apie Lietuvą pasakoti vietinei spaudai, buvau maloniai nustebinta.

Šiandien tekstas jau pasirodė The Daily Telegraph.

kaledos1.jpg

Žinoma, redaktorius atsiprašė, jog iš 250 žodžių paliko tik 166, ir – kad niekaip netilpo prie pavardės prirašyti mano blogo adreso (nei online, nei spausdintiniame variante). Ah well. Manau, kad kitų autorių darbelius jie irgi gerokai apkramtė. Tačiau vis tiek buvo malonu, jog tik ketvertą įrašų turintis naujas tinklaraštis anglų kalba pritraukė tikslinę auditoriją.

Šis “užsakymas” buvo puiki dingstis aprašyti savo Kalėdas plačiau, ne tik sufarširavus prisiminimus į nusmurgusius 250 žodžių. Visą pasakojimą anglų kalba rasite mano angliškame bloge “Lithuanian Jotter”.

Kaip pagerinti anglų kalbos žinias? || Patarimai

anglu-kalba.jpg

Žinau, visi esame įsitikinę, jog angliškai kalbame puikiai. Laisvai. Tiesiog tobulai. Ar tikrai?

Prieš keletą metų į Angliją uždarbiauti atvyko nejauna moteris, buvusios kolegės pusseserės draugė, kuri mane susirado norėdama gauti šiek tiek pagalbos ir patarimų darbo klausimais. Sėdime, kalbame, ji man ir sako: „Angliškai kalbu prastai, net nežinau, nuo ko pradėti to darbo ieškoti. Nesuprantu aš šitos jų kalbos.“

Paklausiau, ką ji Lietuvoje veikė, gal galėtų pagal specialybę ko nors paieškoti. Ji man bombelę kad mestels: „Alytuje vienoje vidurinėje mokykloje anglų kalbą dėsčiau.“

Chm, ačiūdie, kad dėstė ne mano mokykloje!

Tikiu, kad man pačiai reikia dar gerai pasimokyti, ir tas mokymasis turbūt užtruks visą gyvenimą. Siūlau pasinaudoti bent vienu iš šių patarimų – ypač jei jau gyvenate D.Britanijoje. Continue Reading »

Privažiuoja čia visokių, mūsų darbus atima… || Metro

Labai ilgai ir daug aiškinti ir pristatinėti nereikia – nemokamas Londono dienraštis „Metro“ savo karikatūrų skiltyje žodelį „Polish“ įdeda jau ne pirmą kartą

polish-jobs.jpg

Kaip išmokti sėdėti lyg mietą prarijus? || Nugaros skausmas

blogeriai.jpg

Aš manyčiau, jog informatikos pradžiamokslis turėtų prasidėti ne įvadiniu tekstu apie bitus ir baitus, nulius ir vienetus, o apie… nugaros skausmą.

Viena, ko neišmokau laiku ir apie ką niekas deramai nepaskaitė paskaitos – tai taisyklinga sėdėsena prie kompiuterio, kuri turėtų rūpėti labiau nei tobuli HTML įgūdžiai ar spausdinimo greitis.

Tie, kas sėdimą protinį darbą prie kompiuterio dirba dar tik keletą metų arba kurių dienotvarkėje yra gausybė judesio, susitikimų, lakstymo ir ragelių kilnojimo, šio džiaugsmo – nugaros skausmo – gal dar nėra pajutę. Kai kam sopanti kupra ir kaklas labiau asocijuojasi su stresu, tačiau aš esu įsitikinusi – man šią bėdą įtaisė prasta sėdėsena.

Taigi, jei kai kam tinklaraščio atnaujinimas sustoja dėl „bloginimo bloko“, aš kaltų ieškau tarp stuburo slankstelių. Nežinau, kaip Nežinau.lt per dieną sugeba į eterį paleisti tomus naudingos literatūros, bet pati, deja, imu justi pirmus „atmetimo“ simptomus – fizinį nenorą sėstis prie kompiuterio namuose, po aštuonių valandų darbo dienos įnikus į ekraną.

Šia profesine rykšte, man rodos, būsime nuvanoti ne vienas – praktiškai visas kvalifikuotas darbas vienaip ar kitaip reikalaus prisėsti prie kompiuterio. O kur dar galybė poreikių – apsipirkti, susisiekti su draugais ir artimaisiais, suplanuoti keliones, užsakyti bilietus ir t.t.?..

Siūlau ir jums sąrašiuką dalykų, į kuriuos anksčiau ar vėliau teks atkreipti dėmesį norint sveikai ir produktyviai naudotis kompiuteriu iki … na, kokių 93-ejų metų žilo amželio. Arba kol bus išrasta kas nors geresnio. Continue Reading »

Creative Commons License