Beveik du trečdaliai britų nežino, kur ir kokios valstybės puošia Europos žemėlapį, rodo statistika. Ir nors 55 milijonai britų kasmet kraunasi lagaminą kelionei į vieną ar kitą Europos valstybę, užklupti ir paklausti parodyti, kur gi ta jų „destination“ šalis yra išsidėsčiusi žemėlapyje, tikėtina, atsakytų, „I don‘t know and I ain‘t bovvered!“

Pasak statistikos, 16 procentų net neatsimena, kada paskutinį kartą žiūrėjo į žemėlapį.

Man smagiausias pasirodė mažiausiai žinomų ir girdėtų Europos šalių sąrašiukas – jame pirmauja… Lietuva!

Least Known European Destinations (Percentage of adults who could not locate the following countries on a world map):
1. Lithuania (81 per cent)
2. Slovakia (80 per cent)
3. Romania (78 per cent)
4. Ukraine (71 per cent)
=4. Croatia (71 per cent)

Gal greičiau tvirtinkime tą Lietuvos prekės ženklą, su gandrais, delnais, saulės spinduliais ar kitais simboliais, bet kažką daryti reikia, ir skubiai!

Beveik prieš metus drąsiai bandyta išrinkti Lietuvos prekės ženklą, laimėjusiam ženklui buvo drąsiai nuplėštas laimėtojo medalis už įtartą drąsą plagijuojant, todėl vėl drąsiai imtasi rinkti naujo, su šūkiu „Lietuva – drąsi šalis“.

Balsuoti galima iki gegužės 13 dienos.

Jei atvirai, ar tikrai daugelį iš konkursui pateiktų darbų išsididinę atsispausdintumėte ant marškinėlių?… Ir ar drąsiai juos nešiotumėte?…

Gruodį į Vilnių nekeliauju, o gaila. Vilniuje bus pristatyta kovo mėnesį žuvusio poeto, scenaristo Manto „Šamano“ Gimžausko knyga.

Netrukus po Mantui atminti skirto įrašo gavau žinutę iš ilgamečio Šamano bičiulio ir bendraminčio, poeto Tomo Slombo Butkaus:

(…) Dabar renku visą Šamano archyvą. Rudeniop turėtų pasirodyti jo knygelė.
Gal galėtum padėti:
mane domina viskas, kas susiję su Šamano asmeniu – laiškai (jei jie nėra per daug asmeniški), fotografijos ir be abejo tekstai.
Taip jau gavosi, kad visa kūryba sudegė.
Per stebuklą liko ankstyvieji eilėraščiai.
Ir vienas cd, kurį M.Burokui prieš mirtį Šamanas atsitiktinai perdavė.
Ten rinktiniai jo tekstai.
Ačiū iš anksto ir iki greito.
ts

Continue Reading »

Kol Lietuvos spauda sprendžia galvosūkį „Tai-ar-tikrai-Katinai-susituoks?“, negalėjau į makulatūrą nurašyti 2006-ųjų metų kovo 23 dienos (ne tokio seno!) žurnalo „Žmonės“ numerio. Mat jame ir radau esminę citatą iš Viliaus Tarasovo pasisakymo:

Interviu, anuomet pavadintas „Muzikai jaučiu didesnę meilę nei moterims“, buvo iliustruotas Viliaus ir anuometinės jo merginos nuotraukomis. Nesigėdiju prisipažinti – žurnaliukų atsiunčia mama.

Violeta, jei reikės gerų „jaukios garuojančios vakarienės“ receptų, kreipkis, ką nors tikrai parekomenduosiu.

(“Londono žinių” archyvo nuotraukoje: Violeta Riaubiškytė ir Vilius Tarasovas po koncerto Londone)

Šalys, kurių jau nebėra, valiutos, kuriomis niekas nebeatsiskaito, pasaulio galingieji, vėliau paskelbti žmogžudžiais, karalienės, kurių karalystės šimtagubai sumažėję, propaganda ir simboliai, į kuriuos niekas rimtai nebežiūri… Tai tik nedidelis kratinys minčių, užplūdusių atplėšus paketą, kuriame tvarkingai į vokelius sudėliota dovanų gauta pašto ženklų kolekcija iš Pietų Afrikos.

Draugų ir artimųjų tarpe neturiu nei vieno filatelisto. Vaikystėje gal kuris ir kolekcionavo ženkliukus, „DonaldDuck“ popieriukus, kvepiančius trintukus ar kalendoriukus su šunų veislėmis, tačiau tikro pašto ženklų kolekcionieriaus tikrai nepažįstu.

Sėdėjome abu su saviškiu pora valandų spėliodami, kurių metų, kokia kalba ir kokia valiuta leisti ženklai. Nuo Palestinos iki nebeegzistuojančios Rodezijos (dabar Zimbabvė), nuo svastikų ir Fiurerio portretų iki cigarais išmargintų Kubos Respublikos ženklų, nuo pirmųjų Slovėnijos Verigar serijos pavyzdžių iki Karlo Markso barzdele pamarginto Rheinland-Pfalz ženklo… Radome visko. Ir dar daug ką pražiūrėjome!

Labiausiai nudžiugau vokelyje su užrašu „Romania“ išraususi šešetą lietuviškų ženklų (na, kiek to lietuviškumo sąvokoje „Litwa Środkowa“, nesiimsiu komentuoti, bet lietuviška juose buvo tik dešinė ženklo pusė, kurioje įspraustas mažytėliukas Vytis).

Išleisti 1920-aisiais ir pakartotinai 1921-aisiais, pasak Filatelija.lt, jie Lietuvos kataloguose netgi nebuvo aprašyti, kai tuo tarpu Lenkijos kataloguose jie “išskirti į atskirą skyrių Znaczki Litwy Srodkowej su atskira numeracija prieš numerį rašant raidę L.”

Mano klausimas tiems, kas nusimano ženkluose – kokia šių taip gražiai geltonų, žalių ir raudonų (ok, buvo išleista ir kitų spalvų) ženkliukų dabartinė vertė?

P.S. Šio įrašo sutapimas su Lenkijos-Lietuvos-tarpusavio-futbolo-politikos-sirgalių-santykių konfliktu yra absoliučiai atsitiktinis.