Tekę girdėti pasisakymų žiniasklaidoje, jog imigrantai D.Britanijai ne tiek naudos duoda, kiek resursų išnaudoja, ant sprando socialinių pašalpų mokėtojams užsisėda, prigimdo vaikų daugiau nei statistinis britas ir tarpsta, bujoja kaip neravimos piktžolės ir nesistengia nei integruotis, nei sunkiai dirbti, nei mokesčių mokėti.

Galima būtų paklodes parašyti siekiant visa tai paneigti, bet rankos nusvyra, kai įsitikini, kaip šią situaciją mato kai kurie tautiečiai. Gruodžio mėnesio Londone leidžiamame lietuvių laikraštyje „Infozona“ randu 10 cm ilgio ir 6 cm pločio grožybę:

Kompanija, kaip sakoma, „Limited“, tik nesupratau, ar jie komunizmą bando grąžinti, ar konstatuoja jo sugrįžimo faktą, ar žaidžia tam tikros imigrantų kartos jausmais ir ilgesiu, o gal kuria naują „brendą“? Skaityti toliau »

(Nuotraukoje - lietuvių kirpykla rytiniame Londone)

Perskaičiusi Linos mintis apie emigrantus blogerius, susigriebiau ir aš. Sistemingų tekstų apie emigraciją nerašau, kai ką išdėstau patarimų forma (apie CV, darbo paiešką, maistą, kalbą, kaimynus), lietuvių renginius D.Britanijoje retai aprašinėju, dažniau – juos fotografuoju, todėl nusprendžiau karts nuo karto pasiūlyti įdomesnių su emigracija susijusių straipsnių apžvalgą.

Kaip įsitikinau šią savaitę, priimti sprendimą emigruoti – niekada ne per vėlu. Iš D.Britanijos emigravo seniausias pilietis – 102-jų metų sulaukęs Eric King-Turner. Vyriškis su pačiute, gimusia Naujojoje Zelandijoje, nusprendė grįžti į jos gimtinę. Lietuvius girdėjau kalbant – geriausia emigruoti “iki kokių 35-40 metų”. O aš manau – reikia emigruoti, kol širdyje ne sutema.

Kita istorija priminė senus gerus laikus, kai lietuvaičiai naiviai tikėjosi perkirsti Lamanšą su pripučiama valtimi. Prieš kelias dienas buvo sugauti keturi nelegalūs migrantai, kurie prasmuko į Lamanšo tunelį ir pėsčiomis prisitvoję prie tunelio sienų pėdino link išsvajotosios Anglijos. Keliauninkus pastebėjo pralekiančio traukinio mašinistas.

Skaityti toliau »

Labai ilgai ir daug aiškinti ir pristatinėti nereikia – nemokamas Londono dienraštis „Metro“ savo karikatūrų skiltyje žodelį „Polish“ įdeda jau ne pirmą kartą…

Prisipažinsiu atvirai - dėl futbolo netampyčiau savo balso stygų ir neklykčiau tribūnose apsivyniojusi atitinkamos spalvos šaliką net verčiama. Tačiau besekdama įdomesnius Lietuvą palinksniuojančius tekstus D.Britanijos spaudoje, neabejotinai anksčiau ar vėliau turėjau priartėti prie Škotijos sporto aistruoliams itin jautrios temos – Edinburgo „Hearts“ futbolo klubo, kurio sudėtyje kamuolį gainioja ne vienas lietuvis.

Ir ne be reikalo – kaip tik neseniai publikuotame interviu su klubo rėmėjų fondo pirmininku Dereku Watsonu buvo lyg ir viskas aišku – vietiniai klubo sirgaliai neva nebekeikia lietuvių. Pasidžiaukime:

- Kaip vertintumėte lietuvių žaidėjus „Hearts“ klube? Ar škotams nepikta, kad jų tiek daug čia?
- Lietuvių žaidėjai yra pakankamai geri. Neteko girdėti, kad būtų piktinamasi tuo, jog lietuvių per daug. Vienam kitam futbolininkui pasakoma kritinių pastabų po prasčiau pasisekusių rungtynių. Tačiau juk visuomet kritikuojami blogiau pasirodę žaidėjai, nepaisant to, ar jis lietuvis, ar ne.

O dabar paskaitykime, ką tie sirgaliai gausiai tarsi lietuviai po krepšinio varžybų prikomentuoja po futbolo naujienas skelbiančiais tekstais:

Apie Ričardą Beniušį:

Snake:

Ricardas….Do yourself a favour, get on a plane to Lithuania and back playing in a league and with players who are of a similar standard.
No offence but this guy simply isnt good enough for Hearts and neither are the majority of imposters pulling on a maroon jersey each week.

Skaityti toliau »

Kuo gilyn į žvarbų rudenį, tuo karštyn žiniasklaidos antraštės. Kad tiek erotinio užtaiso rasiu viename tituliniame didžiausio dienraščio interneto puslapyje, tikrai nesitikėjau. Trijose fotografijose makaluojasi (pus)nuogaliai, netgi su erotika nesusiję tekstai pagardinami žodžiais „geidžia“, „moterų numylėtinis“ ir t.t., o vien ko verta pirmame puslapyje šmėžuojanti dienos (mėnesio!) citata:

„Moteris vyrą turi patenkinti. Tu esi mano mėsa, mano boba“.

Nice. Jungiu kompą lauk. Ir einu skaityti Salomėjos Nėries biografijos. Ghrrr.