Tarp kvatojančių hienų ir stilingų zebrų || Pietų Afrikos safaris

„Kelkis, ei, budinkis, jau beveik penkios ryto, jau žvirbliai bezda“ – budina maniškis savo įkyria „sparrow‘s fart“ fraze. Ją per dvi savaites girdėsiu dukart per dieną – vakare, kai planuojama kitos dienos išvyka, ir ryte, kai tenka keltis.

zirafa1.jpg

Dviems savaitėms apsigyvename viename iš seniausių Pietų Afrikos laukinės gamtos parkų – Hluhluwe/Imfolozi – Mpila stovyklavietėje. Mpiloje kas vakarą 22 val. išjungiama elektra ir vėl įjungiama tik kitą rytą 8 val. Tačiau iš namelio išsilukštenti tik po 8-os – tai niekais paleisti visą dieną. Todėl ir keliamės įsikibę į žibintuvėlius, arbatą verdame ir geriame žvakės šviesoje (dujos stovyklavietėje neišjungiamos) bei skubiai pakuojamės pirmajai dienos išvykai.

Diena Afrikos safaryje pasidalija į dvi svarbias dalis – rytą ir vakarą. Tarp 12 ir 15 val. kažin ko parke nepamatysi – nuo kaitrios saulės besislepiantys žvėrys bus sulindę į šešėlį, o naktiniai gyvūnai išvis nosies laukan nekiš. Continue Reading »

Ir iš kitų tėviškių emigruojama || Sawubona, Africa!

imfolozi.jpg

“Viskas, taškas, gana. Emigruoju ir aš,” – itališkoje kavinaitėje “Fratelli” Johanesburgo Sandton rajone besėdint išgirstame sakant Paul. Maniškis su Paul seni draugai, kažkada kartu didžėjavę Durbane.

“Daugiau šitaip gyventi negaliu,” – toliau pasakoja mūsų amžiaus kiek perkaręs vaikinas, pavargusiomis raukšlėmis apvestomis akimis ir pražilusiais plaukais. “Jau pusę metų lankausi pas psichologą, kad bent šiaip taip atsistočiau ant kojų.”

Paul jau keletą metų dirba viename iš populiariausių Pietų Afrikos dienraščių. Leidinys specializuojasi kriminalinėse istorijose ir nesibodi iki smulkių detalių nagrinėti tiek lūšnynuose, tiek prabangiose vilose nutinkančių tragedijų.

“Kriminogeninė situacija pasiekusi tokį lygį, kad rašyti apie nusikaltimus (jei jie kaip du vandens lašai panašūs) tampa beprasmiška.”

“Jei anksčiau įsibrovėliai ir plėšikai taikydavo patekti į tuščius namus, dabar namie esantys šeimininkai nesukelia jokių problemų – vagys jaučia itin didelį malonumą kankindami aukas”. Continue Reading »

In memoriam Vytautui Kernagiui

vytautas_kernagis.jpg

1998 m., Vytautas Kernagis ir Nijolė Oželytė, interviu BTV projektui BBTV

Nesvarbu, kur ir kaip žurnalistams tekdavo sutikti maestro Vytautą Kernagį – bebliuzuojantį Užupio kavinėje, savo eilės lipti į sceną belaukiantį Nidos festivalio užkulisiuose ar Palangos „Anapilyje“, vedantį renginį Sporto rūmuose ar tuometiniame „Muzikiniame Angare“, – niekada ir niekam neteko ilgai prašyti ir laukti, kol tas interviu bus duotas.

Ačiū, maestro, kad buvote.
Ačiū, kad esate.

Nerašau, nes sąlygos neleidžia || Įrašas Nr. 100 iš Australijos

img_4504.jpg

Žinau, kad būtų visai laikas atnaujinti savo tinklaraštį, bet kai lauke visą dieną apie +37 laipsnių karščio, saulėlydžiai kas vakarą „to die for“, o vandenyno pakrantė nusėta kriauklių, kurios prašosi surenkamos, visai nesinori rašyti…

Dviems savaitėms esame komandiruotėje Australijoje, vakarinėje žemyno dalyje, Perth mieste.

(Persinešu kompiuterį į lauko terasą, dar įsipilu Brown Brothers muskatinio vyno, ir pasitrinu akis, nes besimaudant vandenyne sūrus vanduo, ko gero, nepatiko kontaktiniams lęšiams). Continue Reading »

Medikų iš Rytų Europos darbo ypatumai || Daily Mail

karikatura.jpg

© Mac, Daily Mail, publikuota 2008 m. sausio 17 d.

Karikatūros, pasitaikančios britų spaudoje, vis dažniau ir dažniau turi žodelį “Polish”. Na, mes, lietuviai, galime būti išdidūs ir sakyti, kad “tai ne apie mus”, bet giliai širdyje (o gal ir ne taip giliai, už visus negaliu kalbėti!..) mes suvokiame, jog ši tautybė klijuojama tiek slovakui, tiek lietuviui, tiek bulgarui. Ah well.

Creative Commons License