I told you so || Kai puola plėšrios katės

leopard-attack.jpg
“Nepatikėsite, kas atsitiko prieš pora savaičių tame pačiame safaryje, namelyje, kuriame mes buvome apsistoję!” – telefono ragelį maniškis net atitraukė nuo ausies, taip garsiai jo mama pateikė naujieną.

“Umfolozi parke (Pietų Afrikoje), toje Mpila stovyklavietėje, prie namelio mūsų giminaičio Dereko uošvį užpuolė leopardas!“

„You‘re kidding.“

Continue Reading »

Tarp kvatojančių hienų ir stilingų zebrų || Pietų Afrikos safaris

„Kelkis, ei, budinkis, jau beveik penkios ryto, jau žvirbliai bezda“ – budina maniškis savo įkyria „sparrow‘s fart“ fraze. Ją per dvi savaites girdėsiu dukart per dieną – vakare, kai planuojama kitos dienos išvyka, ir ryte, kai tenka keltis.

zirafa1.jpg

Dviems savaitėms apsigyvename viename iš seniausių Pietų Afrikos laukinės gamtos parkų – Hluhluwe/Imfolozi – Mpila stovyklavietėje. Mpiloje kas vakarą 22 val. išjungiama elektra ir vėl įjungiama tik kitą rytą 8 val. Tačiau iš namelio išsilukštenti tik po 8-os – tai niekais paleisti visą dieną. Todėl ir keliamės įsikibę į žibintuvėlius, arbatą verdame ir geriame žvakės šviesoje (dujos stovyklavietėje neišjungiamos) bei skubiai pakuojamės pirmajai dienos išvykai.

Diena Afrikos safaryje pasidalija į dvi svarbias dalis – rytą ir vakarą. Tarp 12 ir 15 val. kažin ko parke nepamatysi – nuo kaitrios saulės besislepiantys žvėrys bus sulindę į šešėlį, o naktiniai gyvūnai išvis nosies laukan nekiš. Continue Reading »

Ir iš kitų tėviškių emigruojama || Sawubona, Africa!

imfolozi.jpg

“Viskas, taškas, gana. Emigruoju ir aš,” – itališkoje kavinaitėje “Fratelli” Johanesburgo Sandton rajone besėdint išgirstame sakant Paul. Maniškis su Paul seni draugai, kažkada kartu didžėjavę Durbane.

“Daugiau šitaip gyventi negaliu,” – toliau pasakoja mūsų amžiaus kiek perkaręs vaikinas, pavargusiomis raukšlėmis apvestomis akimis ir pražilusiais plaukais. “Jau pusę metų lankausi pas psichologą, kad bent šiaip taip atsistočiau ant kojų.”

Paul jau keletą metų dirba viename iš populiariausių Pietų Afrikos dienraščių. Leidinys specializuojasi kriminalinėse istorijose ir nesibodi iki smulkių detalių nagrinėti tiek lūšnynuose, tiek prabangiose vilose nutinkančių tragedijų.

“Kriminogeninė situacija pasiekusi tokį lygį, kad rašyti apie nusikaltimus (jei jie kaip du vandens lašai panašūs) tampa beprasmiška.”

“Jei anksčiau įsibrovėliai ir plėšikai taikydavo patekti į tuščius namus, dabar namie esantys šeimininkai nesukelia jokių problemų – vagys jaučia itin didelį malonumą kankindami aukas”. Continue Reading »

Kas manęs laukia, jei ištekėsiu už pietų afrikiečio?

Praėjusį savaitgalį su saviškiu šventėme penkerių metų buvimo kartu jubiliejų. Šventė kaip šventė, nei daug, nei mažai – lygiai šeštadalis viso mano gyvenimo. Padažnėjo ir giminaičių bei draugų baksnojimai į pašonę – kada „ženysitės“?

santuoka.jpg

Ką reiškia lietuvaitei būti ištekėjusiai už italo, ispano, arabo, indo – tekę girdėti ir skaityti ne kartą. O kas laukia tų likimo sesių, kurios „Taip“ ištars pietų afrikiečiui?

Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežčiau. Štai koks manęs laukia gėrybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinčiau, turiu išsirašyti pagrindines tezes):

Lietuvės Agnės situacija: „Pirmą kartą tris vaikinus iš Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieš trejus metus, dar kai studijuodama buvau atvažiavusi į Didžiąją Britaniją vasarą. Tuomet nepasirodė, kad jie kuo nors skiriasi nuo mūsų, – sakė Agnė. (Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai.)”

Realybė: Daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiškimus apie juodaodžių situaciją Lietuvoje.

Lietuvės Agnės mintys:
Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.

Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.

Continue Reading »

Kas maniškį priverčia ilgėtis savo gimtinės?

Italui Fabio norisi į Italiją, bet jis patenkintas naktiniu Londono gyvenimu, prancūzui Aurelien nepatinka maistas ir žmonės, bet patinka britų mokamas atlyginimas, japonei Iyumi nepatinka klimatas, bet ji užsispyrusi nori atidaryti suši restoraną centriniame Londone, baltarusiui Dimai nepatinka išvis viskas, bet patinka, kad jis čia gali įpirkti iPodą ir skaitmeninę kamerą, ukrainietei Liličkai nepatinka anglų kalba, bet patinka saugumas, socialinės pašalpos ir gana nebloga kriminogeninė padėtis… Ir visi – VISI – linguodami galvas tvirtina, kaip jie pasiilgsta tėvynės.

Maniškis, tikras Pietų Afrikos vaikas, irgi pavirkauja ir pasiguodžia, kaip jam ilgu ir kaip kartais norėtųsi atgal. Du pagrindiniai dalykai, kuriuos jam sunku išmesti iš galvos, tai – laukinė Pietų Afrikos gamta ir… mėsytė.

afrika2.jpg

Visą savaitę jis nenustodamas suko ir suko šį vaizdo klipą, filmuotą didžiausiame Pietų Afrikoje nacionaliniame Krugerio parke. Kažkam labai pasisekė ir jie pagavo tokį vaizdelį: kelios liūtės nusižiūrėjo kaimenę buivolų, užpuolė, sugavo vieną mažylį, tačiau netyčia su juo dantyse įsmuko į vandens telkinį, kur buivoliukui į kumpį įsitvėrė kur buvęs kur nebuvęs krokodilas, tačiau liūtės nepasidavė ir atkovojo grobį, bet buivolams ši sumaištis tik užkaitino kraują ir jie nusprendė bendromis pajėgomis grįžti prie liūtų ir gelbėti savo atžalą, kai tuo tarpu liūtai negalėjo tuo patikėti (kuo negalėjo patikėti ir filmuojantys turistai), taigi pasinaudoję proga buivolai gerai ragais pakedeno liūtams kailius, kol šie neturėdami išeities iš nasrų paleido buivoliuką ir jis… ir jis… dar judėjo! Ir laimingas nukulniavo pas tėtę ir mamą.

(Perrašiau siužetą, nes būtų nekas, jei vaizdo klipą perpirktų koks nors Discovery Channel, ir YouTube nebegalėtų jo laikyti savo archyve).

Štai tokiais momentais mano vaikinas pažiūri liūdnomis akimis ir sako: „I miss my home“. Continue Reading »

Creative Commons License