Keliaujant po Kruger Nacionalinį Parką. II dalis

Pasakojimo tęsinys. Pradžia čia.

„Pirmąją naktį praleisite kambaryje, kurio langai atsidaro į Limpopo upę, o naktį vandenyje kriuksintys begemotai neleidžia užmigti“ – gavome elektroninį laišką iš mūsų draugų, besirūpinusių praktiniais kelionės dalykais.

Buhala įsikūrusi pietinėje Limpopo upės (kitaip dar vadinamos Crocodile River) pakrantėje: atvira terasa atveria vaizdą į nestaigų upės vingį. Ant zebro raštu margintų krėslų išsidrebiame su vienu tikslu: atsikvėpti. Greitkelis ir ne viena skubėjimo valanda vairuojant iš Johanesburgo į Mpumalangą šiame užkampyje atrodo tokie pat nerealūs, kaip ir dangoraižiai, fabrikai ir užterštas oras.

Ant staliuko išdygsta pora žiūronų. Valomi fotoaparatų objektyvai, garuoja rooibos abata, ant kėdės atlošo nutupia smalsus paukštis. Prasideda tikroji Pietų Afrika.

Buhalos šeimininkai – britų kilmės Sugar ir Arthur Rhodes. Jų vaikai ir anūkai jau užaugę, o jie iškeitę triukšmingą Johanesburgo gyvenimą į ramų rūpinimąsi žiūronais apsiginklavusiais svečiais.

Šiąnakt Buhaloje tik mes keturiese – rugsėjo pradžia, savaitės vidurys. Vėsta. Temsta. Link vandens, visai po terasa, ima traukti buivolai. Mums kompaniją palaikantis Taki pirštu rodo – raganosiai. Užtruks keletą dienų, kol akys akimirksniu iš aplinkos ims išskirti gyvūnų kontūrus.

Apartamentai tikrai kaip toje reklamoje – didžiulė akmenimi grįsta patalpa, beveik iš trijų pusių įstiklinta. Atsidarius langus, matai tik upę. Pagrindinis patalpos akcentas – vonia, kuri ne kur nors įsprausta į uždarą patalpėlę, bet yra įtaisyta prieš pat langus – pliuškeniesi sau, o tau atsiliepia begemotai. Ryte taip pat keliesi ir pliuškeniesi vėl, nes smagu laukti saulės su arbatos puodeliu. Televizorius taip ir lieka nejungtas.

Kitą rytą judame į Kriugerį.

Kelionė į Pietų Afriką: Ndlovu paieškos. I dalis

Buffalo

Jau seniai žadėjau sau sudėlioti šviežiausios kelionės į Pietų Afriką įspūdžius į vieną vietą, bet vis atidėliojant, ir spalis užklupo. Bet geriau rudenį nei niekada.

Kai visi normalūs žmonės Lietuvoje rugsėjo pirmąją į mokyklas lydėjo atžalas, mes dviese lūkuriavome prisigrūdusiame Heathrow. Buvo ne tiek daug laiko praėję nuo rugpjūtį Britaniją sukrėtusio bandymo į lėktuvą įsinešti skystų sprogmenų, tad eilės prie registracijos postų vyniojosi iki laukujų durų. Griežtai draudžiama rankiniame bagaže turėti bet kokių skysčių, bet kokių buteliukų ar kosmetikos, maisto produktų, netgi rašiklius kaip smailus daiktus vertė mesti į permatomus šiukšlių maišus. Iš fotokameros krepšio teko traukti lauk vieną iš objektyvų, mat viską supakavus krepšys pasirodė keletu centimetrų per storas. Ne pats idealiausias laikas keliauti. Tačiau jau įsėdę į Lufthansos lėktuvą, nurimstame – viskas bus gerai.

Continue Reading »

Creative Commons License