Girdėjau, jog Lietuvoje organizuojamas vasarinis blogerių konferencijos BLOGin atitikmuo – blogOUT. Jau sausį žinojau, jog į pirmąjį man patekti nepavyks, o pastarasis irgi neįsipaišo į kelionių Lietuvon grafiką, tad nusprendžiau prisijungti prie Londono blogerių. Ir susitikimai nemokami, ir vyksta mažiausiai kartą per mėnesį, ir skrydžio į Lietuvą užsisakinėti nereikia.

Viskas labai paprasta.

Yra toks tarptautinis projektėlis pavadinimu Meetup.com, leidžiantis jungtis įvairiausių pomėgių ir krypčių žmonėms. Jame Londono blogeriai jau kurį laiką turi London Bloggers Meetup grupę, sukurtą ir prižiūrimą šaunaus vaikino Andy.

Kas mėnesį sugalvojama data kitam susitikimui, organizatorius suranda kokį nors patinkantį pubą centriniame Londone, ir visi Meetup grupės nariai yra mielai kviečiami prisijungti, save parodyti, į kitus pažiūrėti bei pabendrauti. Taip, pabendrauti, nes niekas laptopų čia pat neišsitraukia ir nepradeda alaus bokalą pasistatę “bloginti”!

Skaityti toliau »

Sausis išaušo smagus ir šiltas. Visom prasmėm. Ypač – ta tiesiogine, susijusia su radiatoriais, šildymo sistema, „boileriais“ ir karštu vandeniu duše.

O viskas prasidėjo, kai beveik prieš metus įsikraustėme į savo naujus namus (apie tai dar nerašiau, bet galbūt vienerių metų sukakties proga pasidalinsiu savo būsto pirkimo Anglijoje istorija). Taigi, namai tie nenauji, kaip ir viskas Anglijoje – arbatos gėrimo tradicijos, geležinkeliai ir Karalienės kalba per Kalėdas. Namas kaip namas, yra ir stogas, ir sodeliukas. Bet didžiausias palikimas iš ankstesnių (penkių ar dešimties!) šeimininkų – akis kaip cibulis iki ašarų draskantis “židinys”.

Šioje fotografijoje matote vadinamąjį „back boilerį“ – šlykščiausią civilizacijos apraišką, įmontuotą name dar kai mano tėvai net nebuvo pora – 1972-aisiais! Ir, kas keisčiausia, aparatas mums įsikrausčius puikiai veikė ir buvo pasiryžęs pasiekti sekantį ir dar sekantį šimtmetį. Skaityti toliau »

Net keista, kodėl taip mėgstantys iš savęs pasišaipyti britai šį kartą užsiuto, kai „Eurostar“ kelionėms traukiniu iš Briuselio į Londoną (ir atgal, tikėtina!) reklamuoti buvo panaudotas kuo toliau, tuo labiau plintantis stereotipas – tatuiruotas skustagalvis britas, atsilošęs ir besišlapinantis į gėlytėmis dekoruotą grakštų puodelį.

Tačiau reklamų atsisakyti nenorintys belgai sako, kad reklaminė kampanija itin sėkminga - ja nesitaikyta reklamuoti „Eurostar“ paslaugų britų rinkai, nes reklama kurta „specializuota“ ir skirta belgų skoniui (ir supratimui apie britus) patenkinti.

Ne naujiena yra tai, kad britai stereotipus yra sukūrę praktiškai visiems judantiems padarams, ne tik senosios Europos tautoms. Ir juos aktyviai naudoja. Tačiau kai jie patys imami vaizduoti taip, kaip juos mato „žemyninė“ Europa (kad ir ta pati Lietuva, bėdojanti dėl Prezidentūrą šlapinančių bernvakarių šventėjų), kyla sumišimas. Ir protestas. Oh well, taste your own medicine for once.

Viena iš įdomesnių naujienų šiandien – tai, jog lietuviškas „Švyturio“ Ekstra Baltas (Svyturys Wheat) alus šiemetiniuose Tesco Gėrimų Apdovanojimuose (Tesco Drinks Awards) buvo pripažintas geriausiu produktu kvietinio alaus grupėje.

Dar rugsėjį skelbta, jog Tesco pradeda prekiauti šiuo gėrimu. Gaila, alaus negeriu, taigi žinias praleidau pro ausis. Gal saviškiui reikės Kalėdoms “užfundyti”… Kadangi pabuose pati mieliau renkuosi “shandy”, imu galvoti – ar “Švyturį” tinka maišyti su limonadu? Ir kokie rezultatai?

Beje, Tesco užsakymų internetu svetainėje pabandžiau surasti šį alų lietuviškai ausiai mielu ir labai simbolišku pavadinimu. Įsivaizduokime, koks britas turi penkis darbuotojus iš Pabaltijo, tris iš jų – lietuvius, ir nori juos maloniai nustebinti dėže lietuviško alučio. Ko jis ieškos? Tikėtina, “Lithuanian beer”. Deja, ši paieškos frazė Tesco e-parduotuvėje nedavė jokių rezultatų. Tik įvedusi šveplą “svyturys”, gavau, ko norėjau:

Nelietuviams rasti ir išmąstyti, kad taip gali vadintis lietuviškas alus, bus sunkoka…

Emigrantas ir knyga… Juk geriau skamba nei emigrantas ir dešra. O jei dar į draugiją priimame žodį „knygnešys“, turime visai idealistinį vaizdelį…

Apie knygas ir knygnešius užsiminiau neatsitiktinai – šią savaitę Londone oficialiai pristatyta (ir Lietuvoje populiaraus, bet čia nelabai žinomo Manto apdainuota) nauja interneto svetainė – lietuviškų knygų D.Britanijoje parduotuvė „Knygnešys“. Nuoširdžiai sveikinu idėjos autorius ir įgyvendintojus, ir noriu pasidalinti kai kuriais pastebėjimais.

Skaityti toliau »