Vaikinas iš “Polka” baro | Kas prastai ieško, neranda

Prieš išvažiuodama atostogauti, paliksiu jums vasarišką istoriją, kuri nutiko man šią liepą ir puikiai iliustruoja, kad smegenėlėms tikrai reikia pailsėti.

Buvo svaigus vakaras. Pavakarieniavę viename iš Londono Soho restoranėlių, su grupele draugų patraukėme į netoliese esantį „Polka“ barą.

Triukšmas, gėrimai, raudonas interjeras, pritemdytos šviesos… ir staiga – įlinguoja vaikinas, besijaučiantis ne mažiau nei koks Piersas Brosnanas. Balti “krakmolinti” marškiniai (aišku, prasegti!), tamsios akys lengvai primerktos, o plaukus kas 5 sekundės viliokiškai pataiso nerūpestinga ranka. Sakyčiau, vyriškos lyties femme fatale. Tikiuosi, įsivaizduojate, apie ką kalbu?

Jau kad pradės skleisti savo kerus, kaip kokia vilnone skara visas merginas užklojo, ir visos ėmė nevalingai sekti jo judesius, elgesį ir manieras. Vaikinas nieko nelaukęs įsitvėrė Corona Extra butelį ir pradėjo „reidą“.

Kadangi žiopsojimas yra viena iš rytų Europos kultūros dalių, tylomis leidau sau į valias šią savybę eksploatuoti. O ir objektas nesiskundė. Padaręs vojažą per visą barą, vėl sugrįžo prie mūsų grupelės ir ėmė… Na, lįsti. (O kaip kitaip lietuviškai?!) Palindo prie vienos (jai jis pasirodė neįdomus), palindo prie kitos (tai irgi neįdomus), kol tiesiog ėmė daužti tuo savo Corona alaus buteliu su kaimynu prie baro ir linkėti „Na zdorovja“.

Dar gražiau. Kiek mano akys regėjo, bare apart manęs nebuvo nei vieno išeivio iš rytų Europos. Jo ir klausiu, iš kur žinąs, kaip sakyti „Į sveikatą?“

Continue Reading »

Bumbėti ar nebumbėti? Štai klausimas!

Jau koks trečias mėnuo D.Britanijoje lyja. Su pertraukomis, tiesa, bet tik tam, kad gerai atsikvėptų ir vėl driokstelėtų. Šiandien į langus ir stogą kalė kruša. Jau savaitę į darbą keliauju su paltu. Ir šaliku. Basutės ir kiti linksmi vasariški reikmenys ilsisi supakuoti ir paslėpti. Barbekiu aparatas atostogauja. Kai prasitariu, jog noriu šiai vasarai (VASARAI?) nusipirkti kokį nors naują maudymosi kostiumėlį, viskas ko sulaukiu – isteriškas klaikus juokas.

Lietingas nuotaikas praskaidrina britų antropologės Kate Fox knyga “Watching the English: The Hidden Rules of English Behaviour”, kurioje smulkiai išoperuojama kiekviena mažiausia angliškojo būdo dalelė. Šią knygą rekomenduoju visiems, kas planuoja šaknis leisti D.Britanijoje – ji labiau palengvins jūsų dalią nei koks nors veikalas pavadinimu “Kaip emigruoti į Angliją” ar “Kuo žymus Londonas”. Sakyčiau, ši knyga turėtų tapti į Davido Beckhamo ir fiš-and-čipsų šalį atvykstančiųjų elementoriumi.

anglu-tradicijos.jpg

Kai baigsiu skaityti, ko gero suvesiu sąrašiuką taisyklių, o kol kas – grįžkime prie pirmos šio įrašo pastraipos. Kaip ji skamba? Tarsi skundas? Niurzgėjimas? Nepasitenkinimas ar šiaip irzlus pasiguodimas? Jūs stebite patį tipiškiausią anglišką bruožą – bumbėjimą!!! (moaning).

Šiam unikaliam ir itin plačiai paplitusiam reiškiniui knygoje skirtas ne vienas puslapis. O jei tai bumbėjimas apie orą – tai jam skirtas visas skyrius!

Trumpai tariant, kai anglas jums pabumba puse lūpų “Oooh, Isn’t it cold?”, jūs negalite staiga imti pasakoti, kad visai patinka jums toks šaltukas ir kad jūsų ši temperatūra neveikia neigiamai. Nieku gyvu!!! Turite pritarti, kinkuoti galva, bumbėti kartu, kad lyja ir lyja, ir kad orų pranešėjai niekam tikę ir dykaduoniai, nes visada pila, kai tik jie pažada gerą orą ir pan.

Bet palaukite, vieną minutėlę. Ši taisyklė, pasirodo, taikoma tik… kitiems anglams! Užsieniečiai (ne anglai) neturi moralinės, politinės ir kitokios teisės kritikuoti ir niurzgėti dėl Anglijos oro!

„While we may spend much of our time moaning about our weather, foreigners are not allowed to criticize it. In this respect, we treat the English weather like a member of our family: one can complain about the behaviour of one’s own children or parents, but any hint of censure from an outsider is unacceptable, and very bad manners.”

Tikėkimės, orai pasikeis. Ir man nereikės sukti galvos, galiu bumbėti ar ne.

Kas bendro tarp Lietuvos ir Jamaikos?

Lietuva nori turėti savo prekinį ženklą. Nori save gražiai parduoti. Nori patikti, pritraukti, sužavėti, suintriguoti. Galbūt netgi užburti ir sugundyti. Mmm…

Pirštu duriu į krūvą logotipų ir prašau saviškio įvertinti. Jis – statistinis „užsienietis“. Iš Pietų Afrikos, kurios vėliava, beje, turi panašią žalią, geltoną ir raudoną spalvas. Ne toks statistinis, nes Lietuvoje jau buvo, kai tuo tarpu šimtai bernvakarius švenčiančių britų iš Vilniaus grįžę namo užsikirsdami linksniuoja, jog buvo Latvijoje… Džiugu, kad jis nedvejodamas gali pirštu žemėlapyje durti tiesiai Lietuvai į širdį ir greitakalbe išvardinti kaimynines šalis.lithuanian-logo.jpg

Žiūrime abu sukišę nosis į tuos logotipus. Jis sako, kad Lietuvos „neprastumsime“ švyturiais, ąžuolų lapais ir žirgais. O aš vis prisimenu istoriją, kuri nutiko viešint Pietų Afrikoje. Continue Reading »

Kodėl britai bėga iš ten, kur gera minioms imigrantų?

Na, jei jau melžiame tą nesibaigiančią temą – emigraciją, tai už vieno kito spenio patampysiu ir aš.

Statistikos duomenimis, kasdien D.Britaniją palieka vidutiniškai 500 šalies pilietybę turinčių asmenų ir išvyksta ieškoti skalsesnės duonos, lengvesnio gyvenimo, saulėtesnių dienų ir žalesnės žolės. Kiek ta žolė vešlesnė Australijoje ar Ispanijoje – spręsti ne man, tačiau aišku viena – žmonės auga, bręsta, mokosi, renkasi, priima sprendimus, keičia tai, kas neatitinka jų poreikių, ieško, tiria, ir… išvažiuoja.

Kalbėdami apie priežastis, kodėl jie renkasi palikti D.Britaniją (arba kodėl ją jau paliko), britai neretai naudoja sąvoką escape:

escape
1. v 1) pabėgti (iš kalėjimo); 2) išvengti (bausmės); 3) išgaruoti (apie dujas); 4) ištrūkti, išslysti; 5) išsigelbėti; 2. n 1) pabėgimas, išsigelbėjimas; 2) pabėgimas nuo tikrovės; 3) tech. (garo) išleidimas

Vienas iš šią temą nagrinėjančių blogų – Escape England – netingi sudėlioti sąrašo dalykų, kurie išvarę standartinį britą iš kantrybės, išvaro jį lauk ir iš tėvynės. Tarp jų – ŽINOMA! – oro sąlygos, gyvenimo tempas, visuomenės uždarumas, kriminogeninė situacija, materializmas ir vartotojiškumas, propaganda, negatyviai nusiteikusi žiniasklaida, apatija, nekilnojamas turtas (namai be hamakų ir balkonėlių!) bei … prastos scuba nardymo sąlygos.

Lygiai taip pat galbūt situacija, kuri standartiniam lietuviui netinka Lietuvoje, bus kaip idealus rojaus kampelis kokiam nors atvykėliui iš Armėnijos ar Ukrainos. Kita vertus, nėra jokios garantijos, kad po gerų penkerių metų D.Britanijoje įsikūrę lietuviai nenorės iš čia escapinti dar kur nors kitur (galbūt netgi grįžti namo).

Dienos citata: apie laisvę ir nosies šnerves

Velso baruose ir pubuose nuo vakar ryto 6 valandos užsikurti cigaretę yra… nelegalu. Spaudoje ir pačioje visuomenėje užvirusių diskusijų metu nuskamba ne viena skambi frazė apie asmens laisvės suvaržymą, kišimąsį į privatų piliečių gyvenimą, pasirinkimo nebuvimą ir t.t. Per rytinį radiją nugirdau smagų Valstybės pareigūno posakį (reikės jį kada ir pačiai panaudoti, jei kas bumbės dėl rūkymo draudimo):

“Your freedom ends where my nostrils begin”. (Nežinomas politikas)

Creative Commons License