Bumbėti ar nebumbėti? Štai klausimas!

Jau koks trečias mėnuo D.Britanijoje lyja. Su pertraukomis, tiesa, bet tik tam, kad gerai atsikvėptų ir vėl driokstelėtų. Šiandien į langus ir stogą kalė kruša. Jau savaitę į darbą keliauju su paltu. Ir šaliku. Basutės ir kiti linksmi vasariški reikmenys ilsisi supakuoti ir paslėpti. Barbekiu aparatas atostogauja. Kai prasitariu, jog noriu šiai vasarai (VASARAI?) nusipirkti kokį nors naują maudymosi kostiumėlį, viskas ko sulaukiu – isteriškas klaikus juokas.

Lietingas nuotaikas praskaidrina britų antropologės Kate Fox knyga “Watching the English: The Hidden Rules of English Behaviour”, kurioje smulkiai išoperuojama kiekviena mažiausia angliškojo būdo dalelė. Šią knygą rekomenduoju visiems, kas planuoja šaknis leisti D.Britanijoje – ji labiau palengvins jūsų dalią nei koks nors veikalas pavadinimu “Kaip emigruoti į Angliją” ar “Kuo žymus Londonas”. Sakyčiau, ši knyga turėtų tapti į Davido Beckhamo ir fiš-and-čipsų šalį atvykstančiųjų elementoriumi.

anglu-tradicijos.jpg

Kai baigsiu skaityti, ko gero suvesiu sąrašiuką taisyklių, o kol kas – grįžkime prie pirmos šio įrašo pastraipos. Kaip ji skamba? Tarsi skundas? Niurzgėjimas? Nepasitenkinimas ar šiaip irzlus pasiguodimas? Jūs stebite patį tipiškiausią anglišką bruožą – bumbėjimą!!! (moaning).

Šiam unikaliam ir itin plačiai paplitusiam reiškiniui knygoje skirtas ne vienas puslapis. O jei tai bumbėjimas apie orą – tai jam skirtas visas skyrius!

Trumpai tariant, kai anglas jums pabumba puse lūpų “Oooh, Isn’t it cold?”, jūs negalite staiga imti pasakoti, kad visai patinka jums toks šaltukas ir kad jūsų ši temperatūra neveikia neigiamai. Nieku gyvu!!! Turite pritarti, kinkuoti galva, bumbėti kartu, kad lyja ir lyja, ir kad orų pranešėjai niekam tikę ir dykaduoniai, nes visada pila, kai tik jie pažada gerą orą ir pan.

Bet palaukite, vieną minutėlę. Ši taisyklė, pasirodo, taikoma tik… kitiems anglams! Užsieniečiai (ne anglai) neturi moralinės, politinės ir kitokios teisės kritikuoti ir niurzgėti dėl Anglijos oro!

„While we may spend much of our time moaning about our weather, foreigners are not allowed to criticize it. In this respect, we treat the English weather like a member of our family: one can complain about the behaviour of one’s own children or parents, but any hint of censure from an outsider is unacceptable, and very bad manners.”

Tikėkimės, orai pasikeis. Ir man nereikės sukti galvos, galiu bumbėti ar ne.

Top dešimt prieškalėdinių pabumbėjimų

Taip, vėl ateina tas metų laikas, kai gatvės ima žiburiuoti lemputėmis, dirbtinės snaigės neva puošia vitrinas, o parduotuvės kasdien išgyvena cunamius, kai šluojama viskas, kas užsiliko per metus (arba per praėjusių metų Kalėdinį išpardavimą).

Tai tas metų laikas, kai būtina kas savaitę sušveisti po dėžutę angliškųjų „mince pies“, kai spauda prisipildo „top dešimtukais“ (Kalėdinių dovanų Jam ir Jai top 10, būdų kaip švęsti top 10, kuo apsirengti top 10, tinkamiausio vyno Kalėdoms top 10 ir t.t.), kai televizija ima anonsuoti savo „special edition“ laidas ir programas gruodžiui (pagražintas įžymybėmis, okupuojančiomis TV žaidimų studijas, pokalbių šou ir loterijas), tai tas metų laikas, kai norisi savaitgaliais čiuožinėti nuo kalniuko rogutėmis, tik, žinoma, sniegas įrašytas į visuotinį deficito sąrašą… Tai dienos, kai to sniego jei ir iškrenta koks milimetras, visa National Rail traukinių sistema patiria didžiausias sumaištis, o mašinistas entuziastingai praneša „Due to extreme weather conditions this train will terminate here”… Tai laikas, kai prisimeni Rusiją ar Skandinaviją, ir mąstai – jie tai kažkaip su sniegu ir traukiniais susitvarko… Continue Reading »

Creative Commons License