Nekreipkite dėmesio į dryžuotą BBC2 laidos QI vedėjo Stephen Fry kaklaraištį – įsižiūrėkite, kas ten jam virš peties?.. Ar ne trispalvė?…

Vakar viena iš mano mėgstamiausių BBC laidų buvo skirta Europos Sąjungai ir, žinoma, ES šalims. Buvo tiesiog malonu, kad nei Latvijos, nei Estijos vėliava dekoracijose nefigūravo. Užtat vienas iš laidos svečių – komikas Phill Jupitus – išdidžiai priešais save turėjo lietuvišką trispalvę ir netgi šou pabaigoje gražia lietuviška šnekta atsisveikino „Labanaktis“. Skaityti toliau »

Ne kartą teko patirti, kaip gimsta TV laida Lietuvoje. Ne kartą teko pačiai prie to prisidėti. O šią savaitę sužinojau, kaip BBC kuria savo legendinę “Question Time”.

Geriausias būdas tai sužinoti – patekti į šios pokalbių laidos studiją ir pasėdėti žiūrovų auditorijoje. Dauguma D.Britanijos televizijų laidų turi tikrą gyvą žiūrovų auditoriją ir visi jie daugeliu atvejų į ją patenka nemokamai. Tačiau ši laida yra unikali tuo, jog be žiūrovų auditorijoje ji negalėtų egzistuoti – jie ją kuria užduodami klausimus, reaguodami į atsakymus, replikuodami, neigdami, nušvilpdami ar pritardami politikams.

Lietuvoje keletą kartų teko ploti BTV studijoje per Arūno Valinsko anuomet vestą diskusijų laidą (kurioje netikėtai nualpo vienas iš pašnekovų ir jei ne studijoje tarp žiūrovų buvusi medicinos studentė, kažin kaip ten būtų pasibaigę), Rimvydo Paleckio “Prieštarauk!” ir dar keliose, iš kurių išliko vienintelis įspūdis – esi gyva masuotė, nelabai kam rūpi ir nelabai ką domini. Svarbu, gerai ploji ir nerūkai studijoje. Visa kita – et, kaip nors praeis. Kai kuriais atvejais, jei trūkdavo BTV studijoje “gyvos mėsos”, mikliai per Spaudos rūmų 17-to aukšto kabinetus buvo surenkami visi, kas sėdėjo ir rašė kokius nors savo kursinius darbus, laukė montažo vidurnaktį ar šiaip trynėsi aplink. Tokia tad anuomet buvo TV laidos auditorija.

BBC atveju buvo kitaip. Dar prieš pora savaičių eterio metu laidos vedėjas David Dimbleby pranešė, kad klausimų-atsakymų laida (forumas) tokią ir tokią dieną vyks į miestelį, kuriame mes dirbame. Mmm, pamaniau, kodėl nepabandžius patekti į šią laidą? Skaityti toliau »

Šįryt BBC Breakfast vėl linksniavo imigrantų antplūdžio problemą, akcentuodami tai, jog atvykėliai turėtų stengtis labiau pritapti prie visuomenės ir laikytis tam tikrų papročių:

“They must accept the fact that we, the British, do not spit in the street and we love to stand in the queue at the Post Office.”*

Sian Williams, BBC Breakfast laidos vedėja

*“Jie turėtų suvokti tai, jog mes, britai, nesispjaudome gatvėje ir tiesiog dieviname stoviniavimą eilėje prie pašto langelio.”

Susimildami, baikite savo snargliais gąsdinti vietinius!!!

D.Britanijos spauda vėl kalkuliuoja visus atvykėlius iš rytų Europos. Kiek iš jų planavo pasilikti prieš keletą metų ir ką jie sau galvoja dabar?

BBC Breakfast iliustruoti susidariusiai „padėčiai“ pasirinko lenką ir lietuvio Tomo Pečkio šeimą (pavardę Pečkys ištardami „Peks“!). Tomas, pasak siužeto, netipiškas emigrantas iš postsovietinio bloko, mat a) neblogai kalba angliškai ir b) Anglijoje yra su šeima (žmona ir dviem mažamečiais vaikais).

BBC Breakfast siužetas

O įdomu, kai britai masiškai susikrausto į kokios nors Ispanijos pietus, kai susiperka žemes ir senus dvarus pietų Prancūzijoje, kai kelia kojytę į Bulgariją ar perka vasarnamius Slovakijoje, ar jų kas nors klausinėja: „Tai kada namo važiuoji?“ Ar jie savęs paklausia: „Kada aš išmoksiu ispaniškai?“

Mano ispanų kalbos kurse Surrey universitete per keletą mėnesių 14-os žmonių grupė susitraukė iki 6. Mažiausiai du britai jau turėjo nekilnojamo turto Ispanijoje ir planavo greitu metu leisti ten savo „retirement“ (kaip lietuviškai? Leisti pensines dieneles?) Nepakėlė, deja, sunkios svetimos kalbos naštos ir išvažiavo su skurdžiais keliais žodeliais „Hola!“, „Gracias“ ir „Adios“.

Visiems yra taip nutikę. Išlipate iš traukinio kokioje nors Londono traukinių stotyje ir nusprendžiate mažame kioskelyje nusipirkti late kavos išsinešti. Iš pripratimo gėrimą užsakinėjate angliškai, jau kuičiatės kišenėse ieškodamas monetų, kai staiga… kilstelėjęs akis pardavėjos kortelėje perskaitote „Jurgita“.

Yra du variantai, kaip sureaguosite jūs ir lygiai tokie pat du variantai, kaip sureaguos Jurgita.

Pirma, jei esate nosį užrietęs lietuvis, kuris jaučiasi 100 proc. “įsiintegravęs į visuomenę“, pokalbį ir finansinį atsiskaitymą pravesite angliškai. Tuo pačiu spėsite apžiūrėti merginą, dar pasiklausysite, kokio lygio jos anglų kalba, ir sumurmėjęs „Thanks“ nueisite.

Antra, jūsų atlapa siela užniūniuos sau kokią lietuvišką melodiją ir kalbą iškart pradėsite lietuviškai. Dar prie viso to paklausite, iš kur Jurgita besanti, ar jai čia patinka ir ar šviežios tos bandelės.

Jurgitos reakcija irgi bus dviguba. Pirmuoju atveju ji šyptels sau lūpų kampučiu pamaniusi, kad nu ir šlykštynė litovcas, maivosi demonstruodamas, kad atseit ne lietuvis, o antruoju suskubs plepėti smagia lietuviška šnekta ir kavutę padarys itin skanią.

Tai čia du chrestomatiniai atvejai. Realybėje tenka susidurti su daug daug daugiau situacijų. Vienoje sumuštininėje Old Street visa komanda lietuvių merginų išrikiuotos dirbo nuo aušros iki apypiečio, ir visos susiraukusios niekada neatsakinėdavo man lietuviškai, net jei garsiau pasakydavau labas. Tada nustojau, nes ėmiau įtarti, jog dar iš to pykčio prispjaus į mano jacket potato.

Tuo tarpu vienas lietuvaitis bičiulis (nešpėtnas vaikinas, ko norėti!) savo vietinėje sumuštininėje taip lietuvaites prisijaukino, kad tos net pasišokinėdamos lėkdavo jo aptarnauti, pridėdavo papildomo kumpio, bekono ir dešrelių į tą jo panini, kad tas „sumuštinis“ net nesusivoždavo. Negana to, vaikinas visada už tą super-duper šedevrą mokėdavo pusę kainos. Vadybininkai, nesuprasdami, apie ką klientas ir pardavėja lietuviškai čiurškia, nieko niekada nepastebėjo.

Britų gyvenime jų vietinė kavinaitė labai svarbi. Tokia nedidelė, kurioje jie paprastai nesėdi, o tik įeina, nusiperka ir išsineša. Ir britai nėra tokie jau žlibi, kad nepastebėtų, jog jų rytinę kavą vis dažniau ir dažniau verda merginos iš rytų Europos.

Viena iš BBC sketch komedijų nusprendė situaciją kavinėje perkelti į ekraną. „Ruddy Hell! It’s Harry And Paul” už kavinukės prekystalio pastatė dvi lenkes (nors jos taip pat gali būti čekės, slovakės, lietuvės ar ukrainietės). Tai ne pirmas kartas, kai britų TV parodijuoja merginas iš post sovietinio bloko.

Ką čia daug rašyti, geriau patiems pažiūrėti.
Uan paund syksty plyz (2 epizodai)
Siank ju very mač (1 epizodas)