Dar visai neseniai kolegė iš Airijos teigė: “Mes, emigrantai, Alinos (Orlovos – red.) greičiausiai irgi neišvysime. Nei šiemet, nei kitąmet.”

Gal Airijos lietuviai ir neišvys, o štai D.Britanijoje gyvenantys kraštiečiai turi unikalią galimybę Aliną Orlovą pamatyti ir išgirsti gegužės pabaigoje Liverpulyje vyksiančiame muzikos festivalyje “Sound City”.

Alina pasirodys gegužės 28 dieną, kartu su šešetu kitų atlikėjų ir grupių. Koncerto pradžia: 20 val., adresas: Heebie Jeebies, 80-82 Seel Street, Liverpool, L1 4BH (įėjimas nemokamas).

(Nuotraukoje - lietuvių kirpykla rytiniame Londone)

Perskaičiusi Linos mintis apie emigrantus blogerius, susigriebiau ir aš. Sistemingų tekstų apie emigraciją nerašau, kai ką išdėstau patarimų forma (apie CV, darbo paiešką, maistą, kalbą, kaimynus), lietuvių renginius D.Britanijoje retai aprašinėju, dažniau – juos fotografuoju, todėl nusprendžiau karts nuo karto pasiūlyti įdomesnių su emigracija susijusių straipsnių apžvalgą.

Kaip įsitikinau šią savaitę, priimti sprendimą emigruoti – niekada ne per vėlu. Iš D.Britanijos emigravo seniausias pilietis – 102-jų metų sulaukęs Eric King-Turner. Vyriškis su pačiute, gimusia Naujojoje Zelandijoje, nusprendė grįžti į jos gimtinę. Lietuvius girdėjau kalbant – geriausia emigruoti “iki kokių 35-40 metų”. O aš manau – reikia emigruoti, kol širdyje ne sutema.

Kita istorija priminė senus gerus laikus, kai lietuvaičiai naiviai tikėjosi perkirsti Lamanšą su pripučiama valtimi. Prieš kelias dienas buvo sugauti keturi nelegalūs migrantai, kurie prasmuko į Lamanšo tunelį ir pėsčiomis prisitvoję prie tunelio sienų pėdino link išsvajotosios Anglijos. Keliauninkus pastebėjo pralekiančio traukinio mašinistas.

Skaityti toliau »

Žinau, visi esame įsitikinę, jog angliškai kalbame puikiai. Laisvai. Tiesiog tobulai. Ar tikrai?

Prieš keletą metų į Angliją uždarbiauti atvyko nejauna moteris, buvusios kolegės pusseserės draugė, kuri mane susirado norėdama gauti šiek tiek pagalbos ir patarimų darbo klausimais. Sėdime, kalbame, ji man ir sako: „Angliškai kalbu prastai, net nežinau, nuo ko pradėti to darbo ieškoti. Nesuprantu aš šitos jų kalbos.“

Paklausiau, ką ji Lietuvoje veikė, gal galėtų pagal specialybę ko nors paieškoti. Ji man bombelę kad mestels: „Alytuje vienoje vidurinėje mokykloje anglų kalbą dėsčiau.“

Chm, ačiūdie, kad dėstė ne mano mokykloje!

Tikiu, kad man pačiai reikia dar gerai pasimokyti, ir tas mokymasis turbūt užtruks visą gyvenimą. Siūlau pasinaudoti bent vienu iš šių patarimų – ypač jei jau gyvenate D.Britanijoje. Skaityti toliau »

Labai ilgai ir daug aiškinti ir pristatinėti nereikia – nemokamas Londono dienraštis „Metro“ savo karikatūrų skiltyje žodelį „Polish“ įdeda jau ne pirmą kartą…

Net keista, kodėl taip mėgstantys iš savęs pasišaipyti britai šį kartą užsiuto, kai „Eurostar“ kelionėms traukiniu iš Briuselio į Londoną (ir atgal, tikėtina!) reklamuoti buvo panaudotas kuo toliau, tuo labiau plintantis stereotipas – tatuiruotas skustagalvis britas, atsilošęs ir besišlapinantis į gėlytėmis dekoruotą grakštų puodelį.

Tačiau reklamų atsisakyti nenorintys belgai sako, kad reklaminė kampanija itin sėkminga - ja nesitaikyta reklamuoti „Eurostar“ paslaugų britų rinkai, nes reklama kurta „specializuota“ ir skirta belgų skoniui (ir supratimui apie britus) patenkinti.

Ne naujiena yra tai, kad britai stereotipus yra sukūrę praktiškai visiems judantiems padarams, ne tik senosios Europos tautoms. Ir juos aktyviai naudoja. Tačiau kai jie patys imami vaizduoti taip, kaip juos mato „žemyninė“ Europa (kad ir ta pati Lietuva, bėdojanti dėl Prezidentūrą šlapinančių bernvakarių šventėjų), kyla sumišimas. Ir protestas. Oh well, taste your own medicine for once.