Šiandien dar tik rugsėjo antroji, dar ne visi kolegos paplūdimio smėlį iš basučių išsikratė, o tarp bendradarbių jau ėmė cirkuliuoti elektroniai laiškai su paraginimais siūlyti idėjas, kaip ir kur kompanijai surengti ofiso Kalėdų vakarėlį. Rimtai.

Dauguma restoranų, klubų, barų jau kurį laiką priima kalėdinius užsakymus, todėl stebėtis lyg ir nereikėtų. Šiemet mąstome į vadinamąjį „Christmas Do“ susirinkti ne tik pavalgyti, pagerti ir pašokti, bet ir kartu ką nors turiningo nuveikti (aš nekalbu apie bandymus pusnuogiams užsėsti ofiso kopijavimo aparatus, kaip kad dažnai įsivaizduojami girti kontorų vakarėliai).

Skaityti toliau »

Prieš keletą savaičių gavau elektroninį laišką iš vieno D.Britanijos dienraščio:

“Sveiki, jūsų blogą Lithuanian Jotter radome per Google. Šiuo metu ruošiame medžiagą apie Rytų Europiečių kalėdines tradicijas ir svarstome, ar nesusidomėtumėte paruošti nedidelį tekstelį apie lietuviškas švenčių tradicijas. Pagrindinis medžiagos akcentas bus Lenkija. Jei įdomu, lauktume iki 250 žodžių apie jūsų Kalėdas – ir kaip lengva ar sunku laikytis tradicijų gyvenant D.Britanijoje. Ačiū… (…)”

Turint galvoje, jog vien UK yra leidžiami bent trys lietuviški laikraščiai ir netgi žurnalas, o lietuvių žurnalistų tikrai pakanka apie Lietuvą pasakoti vietinei spaudai, buvau maloniai nustebinta.

Šiandien tekstas jau pasirodė The Daily Telegraph.

Žinoma, redaktorius atsiprašė, jog iš 250 žodžių paliko tik 166, ir – kad niekaip netilpo prie pavardės prirašyti mano blogo adreso (nei online, nei spausdintiniame variante). Ah well. Manau, kad kitų autorių darbelius jie irgi gerokai apkramtė. Tačiau vis tiek buvo malonu, jog tik ketvertą įrašų turintis naujas tinklaraštis anglų kalba pritraukė tikslinę auditoriją.

Šis “užsakymas” buvo puiki dingstis aprašyti savo Kalėdas plačiau, ne tik sufarširavus prisiminimus į nusmurgusius 250 žodžių. Visą pasakojimą anglų kalba rasite mano angliškame bloge “Lithuanian Jotter”.

Taip, vėl ateina tas metų laikas, kai gatvės ima žiburiuoti lemputėmis, dirbtinės snaigės neva puošia vitrinas, o parduotuvės kasdien išgyvena cunamius, kai šluojama viskas, kas užsiliko per metus (arba per praėjusių metų Kalėdinį išpardavimą).

Tai tas metų laikas, kai būtina kas savaitę sušveisti po dėžutę angliškųjų „mince pies“, kai spauda prisipildo „top dešimtukais“ (Kalėdinių dovanų Jam ir Jai top 10, būdų kaip švęsti top 10, kuo apsirengti top 10, tinkamiausio vyno Kalėdoms top 10 ir t.t.), kai televizija ima anonsuoti savo „special edition“ laidas ir programas gruodžiui (pagražintas įžymybėmis, okupuojančiomis TV žaidimų studijas, pokalbių šou ir loterijas), tai tas metų laikas, kai norisi savaitgaliais čiuožinėti nuo kalniuko rogutėmis, tik, žinoma, sniegas įrašytas į visuotinį deficito sąrašą… Tai dienos, kai to sniego jei ir iškrenta koks milimetras, visa National Rail traukinių sistema patiria didžiausias sumaištis, o mašinistas entuziastingai praneša „Due to extreme weather conditions this train will terminate here”… Tai laikas, kai prisimeni Rusiją ar Skandinaviją, ir mąstai – jie tai kažkaip su sniegu ir traukiniais susitvarko… Skaityti toliau »