Šiandien dar tik rugsėjo antroji, dar ne visi kolegos paplūdimio smėlį iš basučių išsikratė, o tarp bendradarbių jau ėmė cirkuliuoti elektroniai laiškai su paraginimais siūlyti idėjas, kaip ir kur kompanijai surengti ofiso Kalėdų vakarėlį. Rimtai.

Dauguma restoranų, klubų, barų jau kurį laiką priima kalėdinius užsakymus, todėl stebėtis lyg ir nereikėtų. Šiemet mąstome į vadinamąjį „Christmas Do“ susirinkti ne tik pavalgyti, pagerti ir pašokti, bet ir kartu ką nors turiningo nuveikti (aš nekalbu apie bandymus pusnuogiams užsėsti ofiso kopijavimo aparatus, kaip kad dažnai įsivaizduojami girti kontorų vakarėliai).

Skaityti toliau »

Prieš išvažiuodama atostogauti, paliksiu jums vasarišką istoriją, kuri nutiko man šią liepą ir puikiai iliustruoja, kad smegenėlėms tikrai reikia pailsėti.

Buvo svaigus vakaras. Pavakarieniavę viename iš Londono Soho restoranėlių, su grupele draugų patraukėme į netoliese esantį „Polka“ barą.

Triukšmas, gėrimai, raudonas interjeras, pritemdytos šviesos… ir staiga - įlinguoja vaikinas, besijaučiantis ne mažiau nei koks Piersas Brosnanas. Balti “krakmolinti” marškiniai (aišku, prasegti!), tamsios akys lengvai primerktos, o plaukus kas 5 sekundės viliokiškai pataiso nerūpestinga ranka. Sakyčiau, vyriškos lyties femme fatale. Tikiuosi, įsivaizduojate, apie ką kalbu?

Jau kad pradės skleisti savo kerus, kaip kokia vilnone skara visas merginas užklojo, ir visos ėmė nevalingai sekti jo judesius, elgesį ir manieras. Vaikinas nieko nelaukęs įsitvėrė Corona Extra butelį ir pradėjo „reidą“.

Kadangi žiopsojimas yra viena iš rytų Europos kultūros dalių, tylomis leidau sau į valias šią savybę eksploatuoti. O ir objektas nesiskundė. Padaręs vojažą per visą barą, vėl sugrįžo prie mūsų grupelės ir ėmė… Na, lįsti. (O kaip kitaip lietuviškai?!) Palindo prie vienos (jai jis pasirodė neįdomus), palindo prie kitos (tai irgi neįdomus), kol tiesiog ėmė daužti tuo savo Corona alaus buteliu su kaimynu prie baro ir linkėti „Na zdorovja“.

Dar gražiau. Kiek mano akys regėjo, bare apart manęs nebuvo nei vieno išeivio iš rytų Europos. Jo ir klausiu, iš kur žinąs, kaip sakyti „Į sveikatą?“

Skaityti toliau »

Imigrantai iš Rytų Europos ne tik užtvindė restoranų virtuves, viešbučių skalbyklas, statybų aikšteles ar picos su pristatymu kepyklas. Imigrantai iš Rytų Europos nebūtų imigrantai iš Rytų Europos, jei nesugebėtų įlįsti ir į subtilesnes vieteles – kaip, pavyzdžiui, tikrąją britiškąją komediją.

Kol pasaulis išsižiojęs laukia Borato ir jo ūsuotų išdaigų, britų televizijos žiūrovams siūlomas švelnesnis, subtilesnis variantas. Toks į akis nekrentantis. Nebent pats esi iš to, ano, taip vadinamo Rytų bloko.

Susipažinkite – Magda. Gali būti lenkė, bet gali būti ir slovakė. Šviesiai dažyti plaukai, šiek tiek banguoti (cheminis?), veidas tarsi sumuštas (negaliu paaiškinti, kodėl). Niekada nesišypso. Dėbso iš padilbų. Ji jaukiai įsitaisiusi tarnaitės (namų ekonomės / valytojos / namų pagalbininkės) pozicijoje fiktyvioje televizinėje šeimoje BBC sitkome „Lead Balloon“.

Skaityti toliau »