Kol po Lietuvas maklinėjau, pasirodo, emigrantai blogeriai vėl nemažai temų apie lietuvius Lietuvoje ir lietuvius Anglijoje užsuko. Ir nors šunes loja, karavanas eina, o Ryanairas į Albioną ir atgal reguliariai skraidina, visgi norėjau pasidalinti keletu minčių – ypač paskaičiusi, kaip supratau, šviežio emigranto Arvydo išlinksniuotus ekstremalius lietuvių išlikimo JK būdus.

Į darbą eina dirbti net vakarais, kai darbo laikas baigės, nes yra nemokamas maitinimas ir galima sutaupyti neperkant vakarienės iš savo kišenės.

Šiuo atveju asmens noras sutaupyti yra visai suprantamas. Ypač jei įmanoma pastumdyti savo darbo grafiką taip, kad “padengtų” tuos dienos periodus, kai yra arba oficialus lunch, arba dinner. Taip pat yra nemažai kompanijų, kurių ofisai įsikūrę tolėliau nuo bet kokio high street ir vietinių sumuštininių, ir kurios pačios padengia pietų kaštus savo darbuotojams. Dėl to į darbą vakarais tikrai eiti nereikia.

Kita vertus, vien noras sutaupyti nėra ir neturėtų būti smerkiamas. Kas niekada nebandėte “derėtis” arba ieškoti pigesnio varianto, meskite akmenį. Belieka prisiminti pirmąją blogerių konferenciją – visi norėjo nemokamo bilieto, niekas nenorėjo mokėti. See what I mean?

Skaityti toliau »

© Mac, Daily Mail, publikuota 2008 m. sausio 17 d.

Karikatūros, pasitaikančios britų spaudoje, vis dažniau ir dažniau turi žodelį “Polish”. Na, mes, lietuviai, galime būti išdidūs ir sakyti, kad “tai ne apie mus”, bet giliai širdyje (o gal ir ne taip giliai, už visus negaliu kalbėti!..) mes suvokiame, jog ši tautybė klijuojama tiek slovakui, tiek lietuviui, tiek bulgarui. Ah well.

Tekę girdėti pasisakymų žiniasklaidoje, jog imigrantai D.Britanijai ne tiek naudos duoda, kiek resursų išnaudoja, ant sprando socialinių pašalpų mokėtojams užsisėda, prigimdo vaikų daugiau nei statistinis britas ir tarpsta, bujoja kaip neravimos piktžolės ir nesistengia nei integruotis, nei sunkiai dirbti, nei mokesčių mokėti.

Galima būtų paklodes parašyti siekiant visa tai paneigti, bet rankos nusvyra, kai įsitikini, kaip šią situaciją mato kai kurie tautiečiai. Gruodžio mėnesio Londone leidžiamame lietuvių laikraštyje „Infozona“ randu 10 cm ilgio ir 6 cm pločio grožybę:

Kompanija, kaip sakoma, „Limited“, tik nesupratau, ar jie komunizmą bando grąžinti, ar konstatuoja jo sugrįžimo faktą, ar žaidžia tam tikros imigrantų kartos jausmais ir ilgesiu, o gal kuria naują „brendą“? Skaityti toliau »

(Nuotraukoje - lietuvių kirpykla rytiniame Londone)

Perskaičiusi Linos mintis apie emigrantus blogerius, susigriebiau ir aš. Sistemingų tekstų apie emigraciją nerašau, kai ką išdėstau patarimų forma (apie CV, darbo paiešką, maistą, kalbą, kaimynus), lietuvių renginius D.Britanijoje retai aprašinėju, dažniau – juos fotografuoju, todėl nusprendžiau karts nuo karto pasiūlyti įdomesnių su emigracija susijusių straipsnių apžvalgą.

Kaip įsitikinau šią savaitę, priimti sprendimą emigruoti – niekada ne per vėlu. Iš D.Britanijos emigravo seniausias pilietis – 102-jų metų sulaukęs Eric King-Turner. Vyriškis su pačiute, gimusia Naujojoje Zelandijoje, nusprendė grįžti į jos gimtinę. Lietuvius girdėjau kalbant – geriausia emigruoti “iki kokių 35-40 metų”. O aš manau – reikia emigruoti, kol širdyje ne sutema.

Kita istorija priminė senus gerus laikus, kai lietuvaičiai naiviai tikėjosi perkirsti Lamanšą su pripučiama valtimi. Prieš kelias dienas buvo sugauti keturi nelegalūs migrantai, kurie prasmuko į Lamanšo tunelį ir pėsčiomis prisitvoję prie tunelio sienų pėdino link išsvajotosios Anglijos. Keliauninkus pastebėjo pralekiančio traukinio mašinistas.

Skaityti toliau »