Beatos Nicholson kulinarinės gudrybės – tinklaraštyje

beata-nicholson1.jpg

Londone su šeima gyvenanti žurnalistė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson prieš metus ėmėsi rašyti tinklaraštį. Nežinau, kiek iš jūsų jau esate užsukę į virtualią Beatos virtuvę, tačiau praėjus metams nuo pirmojo jos kulinarinio įrašo ir jau surinkus nemažą grupelę nuolatinių skaitytojų, blogo autorė ir dviejų vaikučių mama skiria truputį laiko pokalbiui su Labas.blog.

Ar visi receptai nesutilpo į užrašinę, ar svečiai prisiragavę Tavo patiekalų pasiprašė, kad juos surašytumei į tinklaraštį?

Ir viena, ir kita. Man pradžioje buvo labai sunku ir sau, ir pasauliui pripažinti, kad man reikia blogo apie maistą, tai aš pratinausi prie šios minties taip: maždaug pusę metų galvojau, galvojau, galvojau, karts nuo karto nufotografuodavau tai, ką gaminu ir t.t. Paskui perskaičiau keletą kitų žmonių blogų (Labas.co.uk – pirmas mano skaitytas blogas), tada galvojau dar daugiau, ir dar daugiau fotografavau, kol atėjo nauji metai ir užsirašiau į knygutę, kad blogas bus mano naujų metų tikslas. Ir netrukus pradėjau jį rašyti. Turiu ir taip vadinamą šeimininkutės knygutę, jau antrą pildau… Beatosvirtuve.lt – tai mano virtuali šeimininkutės knygutė.

Kur Londone geriausia papusryčiauti, papietauti, pavakarieniauti?

Labai sunkus klausimas. Tai atsakysiu paprastai: geriausi pusryčiai visada būdavo Raoul’s (yra dvejose vietose Londone – Little Venice ir Notting Hill) arba Daylesford Organic Clifton Nurseries. Pietūs: einu į savo vietinę Gracelands kavinę, ten visada valgau didelę įvairių salotų lėkštę – idealūs pietūs. Ten toje kavinėje pilna vaikų triukšmo ir maisto… Vakarienė? Priklauso nuo to, su kuo ir kaip, bet šiaip tai labai gera ir maloni vieta, kurioje esu buvusi su labai daug žmonių ir visada ten būna labai gerai, yra Market Thai Portobello. Continue Reading »

Nerašau, nes sąlygos neleidžia || Įrašas Nr. 100 iš Australijos

img_4504.jpg

Žinau, kad būtų visai laikas atnaujinti savo tinklaraštį, bet kai lauke visą dieną apie +37 laipsnių karščio, saulėlydžiai kas vakarą „to die for“, o vandenyno pakrantė nusėta kriauklių, kurios prašosi surenkamos, visai nesinori rašyti…

Dviems savaitėms esame komandiruotėje Australijoje, vakarinėje žemyno dalyje, Perth mieste.

(Persinešu kompiuterį į lauko terasą, dar įsipilu Brown Brothers muskatinio vyno, ir pasitrinu akis, nes besimaudant vandenyne sūrus vanduo, ko gero, nepatiko kontaktiniams lęšiams). Continue Reading »

Kas manęs laukia, jei ištekėsiu už pietų afrikiečio?

Praėjusį savaitgalį su saviškiu šventėme penkerių metų buvimo kartu jubiliejų. Šventė kaip šventė, nei daug, nei mažai – lygiai šeštadalis viso mano gyvenimo. Padažnėjo ir giminaičių bei draugų baksnojimai į pašonę – kada „ženysitės“?

santuoka.jpg

Ką reiškia lietuvaitei būti ištekėjusiai už italo, ispano, arabo, indo – tekę girdėti ir skaityti ne kartą. O kas laukia tų likimo sesių, kurios „Taip“ ištars pietų afrikiečiui?

Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežčiau. Štai koks manęs laukia gėrybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinčiau, turiu išsirašyti pagrindines tezes):

Lietuvės Agnės situacija: „Pirmą kartą tris vaikinus iš Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieš trejus metus, dar kai studijuodama buvau atvažiavusi į Didžiąją Britaniją vasarą. Tuomet nepasirodė, kad jie kuo nors skiriasi nuo mūsų, – sakė Agnė. (Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai.)”

Realybė: Daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiškimus apie juodaodžių situaciją Lietuvoje.

Lietuvės Agnės mintys:
Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.

Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.

Continue Reading »

Kai sužinai daugiau, nei reikia || Socialiniai Tinklai

tinklaii.jpg

„Merginos, galite pasidžiaugti, po savaitės darbą pradeda naujas kolega“ – darbe kiekviena gavome elektroninį pranešimą iš vadovo. Viena kolegė iškart kvyktelėjo: „O ar vaikino užpakaliukas simpatiškas?“ Po kelių minučių bosas jau siuntė mums kelias nuorodas į vaikinuko „profilius“ įvairiuose socialiniuose tinkluose (social networks), nuorodą į jo blogą, Flickr fotografijas ir t.t. Netgi pavardės jo neparašė – neva, pasižiūrėkite į nuotraukas pačios, ar ta jo sėdimoji verta grieko!

Ką gi, ką gi, per geras 10 minučių žinojau nei daug, nei mažai – jo pilną vardą ir pavardę, jo niką, gimimo datą, muzikinį skonį, pastarųjų kelerių metų šukuosenas, ar turi merginą, koks jos vardas ir kaip ji atrodo, kokį alų mėgsta gerti, kur gyvena, kiek metų ir kur pradirbo, kur mėgsta keliauti, kad jam skauda nugarą, nes prieš mėnesį buriuodamas persisuko kaklą, kad vienas iš jo mėgstamiausių filmų yra „American Pie“ (Grr!). Ir netgi kad daugelį savo „profilių“ pagražino prieš pradėdamas darbdaviams siuntinėti CV! (apie tai detaliai aprašęs viename iš blogo įrašų).

Gaila, kad tas jo užpakaliukas nuotraukose nebuvo toks žavus, antraip būčiau dar ilgiau laiką gaišusi!

Kai jis pasirodė pirmadienio rytą, jaučiausi lyg perskaičiusi kokio saugumo bylą apie jį ir jo slaptus reikaliukus. Nes, prisipažinsiu, žinojau daugiau nei norėčiau.

Continue Reading »

Dienos citata: apie idealią Viliaus žmoną

porele3.jpg
Kol Lietuvos spauda sprendžia galvosūkį „Tai-ar-tikrai-Katinai-susituoks?“, negalėjau į makulatūrą nurašyti 2006-ųjų metų kovo 23 dienos (ne tokio seno!) žurnalo „Žmonės“ numerio. Mat jame ir radau esminę citatą iš Viliaus Tarasovo pasisakymo:

citata-bavar.jpg

Interviu, anuomet pavadintas „Muzikai jaučiu didesnę meilę nei moterims“, buvo iliustruotas Viliaus ir anuometinės jo merginos nuotraukomis. Nesigėdiju prisipažinti – žurnaliukų atsiunčia mama.

Violeta, jei reikės gerų „jaukios garuojančios vakarienės“ receptų, kreipkis, ką nors tikrai parekomenduosiu.

(“Londono žinių” archyvo nuotraukoje: Violeta Riaubiškytė ir Vilius Tarasovas po koncerto Londone)

Creative Commons License