Londone su šeima gyvenanti žurnalistė ir TV laidų vedėja Beata Nicholson prieš metus ėmėsi rašyti tinklaraštį. Nežinau, kiek iš jūsų jau esate užsukę į virtualią Beatos virtuvę, tačiau praėjus metams nuo pirmojo jos kulinarinio įrašo ir jau surinkus nemažą grupelę nuolatinių skaitytojų, blogo autorė ir dviejų vaikučių mama skiria truputį laiko pokalbiui su Labas.blog.

Ar visi receptai nesutilpo į užrašinę, ar svečiai prisiragavę Tavo patiekalų pasiprašė, kad juos surašytumei į tinklaraštį?

Ir viena, ir kita. Man pradžioje buvo labai sunku ir sau, ir pasauliui pripažinti, kad man reikia blogo apie maistą, tai aš pratinausi prie šios minties taip: maždaug pusę metų galvojau, galvojau, galvojau, karts nuo karto nufotografuodavau tai, ką gaminu ir t.t. Paskui perskaičiau keletą kitų žmonių blogų (Labas.co.uk - pirmas mano skaitytas blogas), tada galvojau dar daugiau, ir dar daugiau fotografavau, kol atėjo nauji metai ir užsirašiau į knygutę, kad blogas bus mano naujų metų tikslas. Ir netrukus pradėjau jį rašyti. Turiu ir taip vadinamą šeimininkutės knygutę, jau antrą pildau… Beatosvirtuve.lt – tai mano virtuali šeimininkutės knygutė.

Kur Londone geriausia papusryčiauti, papietauti, pavakarieniauti?

Labai sunkus klausimas. Tai atsakysiu paprastai: geriausi pusryčiai visada būdavo Raoul’s (yra dvejose vietose Londone - Little Venice ir Notting Hill) arba Daylesford Organic Clifton Nurseries. Pietūs: einu į savo vietinę Gracelands kavinę, ten visada valgau didelę įvairių salotų lėkštę - idealūs pietūs. Ten toje kavinėje pilna vaikų triukšmo ir maisto… Vakarienė? Priklauso nuo to, su kuo ir kaip, bet šiaip tai labai gera ir maloni vieta, kurioje esu buvusi su labai daug žmonių ir visada ten būna labai gerai, yra Market Thai Portobello. Skaityti toliau »

Su Inga susipažinau neįprastai – internete ieškojau lietuviško lininio audinio ir užsukusi į vieną iš linu D.Britanijoje prekiaujančių e-parduotuvių LinenMe, labai nustebau perskaičiusi lietuvišką vardą – Inga Lukauskienė. Vien apsipirkimu viskas nesibaigė – siūlau Jums mūsų pokalbį apie lietuviško lino gamintojų pastangas ateiti į Jungtinės Karalystės rinką, apie britų skonį bei… „mereškuotas“ servetėles.

Skaityti toliau »

Tekę girdėti pasisakymų žiniasklaidoje, jog imigrantai D.Britanijai ne tiek naudos duoda, kiek resursų išnaudoja, ant sprando socialinių pašalpų mokėtojams užsisėda, prigimdo vaikų daugiau nei statistinis britas ir tarpsta, bujoja kaip neravimos piktžolės ir nesistengia nei integruotis, nei sunkiai dirbti, nei mokesčių mokėti.

Galima būtų paklodes parašyti siekiant visa tai paneigti, bet rankos nusvyra, kai įsitikini, kaip šią situaciją mato kai kurie tautiečiai. Gruodžio mėnesio Londone leidžiamame lietuvių laikraštyje „Infozona“ randu 10 cm ilgio ir 6 cm pločio grožybę:

Kompanija, kaip sakoma, „Limited“, tik nesupratau, ar jie komunizmą bando grąžinti, ar konstatuoja jo sugrįžimo faktą, ar žaidžia tam tikros imigrantų kartos jausmais ir ilgesiu, o gal kuria naują „brendą“? Skaityti toliau »

Viena iš įdomesnių naujienų šiandien – tai, jog lietuviškas „Švyturio“ Ekstra Baltas (Svyturys Wheat) alus šiemetiniuose Tesco Gėrimų Apdovanojimuose (Tesco Drinks Awards) buvo pripažintas geriausiu produktu kvietinio alaus grupėje.

Dar rugsėjį skelbta, jog Tesco pradeda prekiauti šiuo gėrimu. Gaila, alaus negeriu, taigi žinias praleidau pro ausis. Gal saviškiui reikės Kalėdoms “užfundyti”… Kadangi pabuose pati mieliau renkuosi “shandy”, imu galvoti – ar “Švyturį” tinka maišyti su limonadu? Ir kokie rezultatai?

Beje, Tesco užsakymų internetu svetainėje pabandžiau surasti šį alų lietuviškai ausiai mielu ir labai simbolišku pavadinimu. Įsivaizduokime, koks britas turi penkis darbuotojus iš Pabaltijo, tris iš jų – lietuvius, ir nori juos maloniai nustebinti dėže lietuviško alučio. Ko jis ieškos? Tikėtina, “Lithuanian beer”. Deja, ši paieškos frazė Tesco e-parduotuvėje nedavė jokių rezultatų. Tik įvedusi šveplą “svyturys”, gavau, ko norėjau:

Nelietuviams rasti ir išmąstyti, kad taip gali vadintis lietuviškas alus, bus sunkoka…

Dabar visai visai atvirai prisipažinkite – ar nesate kada nors po smagaus ir audringo vakarėlio prispirti reikalo? Na, tarkime, kuri nors Vilniaus senamieščio gatvė argi nėra suteikusi to palaimingo palengvėjimo jausmo?

Arba – ar nėra taip buvę, kad koks nors muzikos ar fizinio lavinimo mokytojas pagriebtų jus už alkūnės ir labai nederamai ilgai kažką aiškintų apie pavėlavimus, nepaleisdamas iš nagų ir pernelyg arti prisikišęs?

Arba – ar tikrai neturite nei vieno draugo, kuris nešiotųsi iš senų stovyklavimo laikų likusį atlenkiamą peiliuką skardinėms atidaryti ar šiaip kokiame ūkiniame reikale pritaikomą?

Įkėlėte koją į D.Britaniją – laikas pamiršti senus papratimus. Jei norite būti pilnavertis imigrantas Jungtinėje Karalystėje, nuo šiol turėsite laikytis „Imigrantų elgesio Jungtinėje Karalystėje kodo“, išleisto 15-ka kalbų, tarp jų ir lietuvių. Galite (privalote) jau šiandien prie širdies pridėję ranką pasižadėti:

… Neliesti ir negraibyti svetimų žmonių be jų sutikimo;
… Nesišlapinti ir nespjaudyti viešose vietose;
… Nežiopsoti akis išvertus į vietinius;
… Nerėkti ant vietinių, jiems nešvilpti ir nesekioti iš paskos;
… Nevairuoti automobilio ir netgi nesėdėti vairuotojo sėdynėje nejudančiame automobilyje po to, kai išgėrėte šiek tiek alkoholio, taip pat pavartoję nelegalių narkotikų;
… Nevažiuoti dviračiu autostradomis;
… Nesinešioti peilių, dujų balionėlių ir apskritai jokių ginklų;
… Neturėti lytinių santykių su žmonėmis be jų sutikimo.

Šalyje, kuri garsėja viešųjų tualetų stygiumi ir savo “binge drinking” kultūra, kiekvienas lyšnas girtas imigrantas tik pasunkina ir taip prastą padėtį… Todėl ne tik nežiopsokime į vietinius – nesielkime kaip vietiniai.