Tekę girdėti pasisakymų žiniasklaidoje, jog imigrantai D.Britanijai ne tiek naudos duoda, kiek resursų išnaudoja, ant sprando socialinių pašalpų mokėtojams užsisėda, prigimdo vaikų daugiau nei statistinis britas ir tarpsta, bujoja kaip neravimos piktžolės ir nesistengia nei integruotis, nei sunkiai dirbti, nei mokesčių mokėti.

Galima būtų paklodes parašyti siekiant visa tai paneigti, bet rankos nusvyra, kai įsitikini, kaip šią situaciją mato kai kurie tautiečiai. Gruodžio mėnesio Londone leidžiamame lietuvių laikraštyje „Infozona“ randu 10 cm ilgio ir 6 cm pločio grožybę:

Kompanija, kaip sakoma, „Limited“, tik nesupratau, ar jie komunizmą bando grąžinti, ar konstatuoja jo sugrįžimo faktą, ar žaidžia tam tikros imigrantų kartos jausmais ir ilgesiu, o gal kuria naują „brendą“? Skaityti toliau »

(Nuotraukoje - lietuvių kirpykla rytiniame Londone)

Perskaičiusi Linos mintis apie emigrantus blogerius, susigriebiau ir aš. Sistemingų tekstų apie emigraciją nerašau, kai ką išdėstau patarimų forma (apie CV, darbo paiešką, maistą, kalbą, kaimynus), lietuvių renginius D.Britanijoje retai aprašinėju, dažniau – juos fotografuoju, todėl nusprendžiau karts nuo karto pasiūlyti įdomesnių su emigracija susijusių straipsnių apžvalgą.

Kaip įsitikinau šią savaitę, priimti sprendimą emigruoti – niekada ne per vėlu. Iš D.Britanijos emigravo seniausias pilietis – 102-jų metų sulaukęs Eric King-Turner. Vyriškis su pačiute, gimusia Naujojoje Zelandijoje, nusprendė grįžti į jos gimtinę. Lietuvius girdėjau kalbant – geriausia emigruoti “iki kokių 35-40 metų”. O aš manau – reikia emigruoti, kol širdyje ne sutema.

Kita istorija priminė senus gerus laikus, kai lietuvaičiai naiviai tikėjosi perkirsti Lamanšą su pripučiama valtimi. Prieš kelias dienas buvo sugauti keturi nelegalūs migrantai, kurie prasmuko į Lamanšo tunelį ir pėsčiomis prisitvoję prie tunelio sienų pėdino link išsvajotosios Anglijos. Keliauninkus pastebėjo pralekiančio traukinio mašinistas.

Skaityti toliau »

Viena iš įdomesnių naujienų šiandien – tai, jog lietuviškas „Švyturio“ Ekstra Baltas (Svyturys Wheat) alus šiemetiniuose Tesco Gėrimų Apdovanojimuose (Tesco Drinks Awards) buvo pripažintas geriausiu produktu kvietinio alaus grupėje.

Dar rugsėjį skelbta, jog Tesco pradeda prekiauti šiuo gėrimu. Gaila, alaus negeriu, taigi žinias praleidau pro ausis. Gal saviškiui reikės Kalėdoms “užfundyti”… Kadangi pabuose pati mieliau renkuosi “shandy”, imu galvoti – ar “Švyturį” tinka maišyti su limonadu? Ir kokie rezultatai?

Beje, Tesco užsakymų internetu svetainėje pabandžiau surasti šį alų lietuviškai ausiai mielu ir labai simbolišku pavadinimu. Įsivaizduokime, koks britas turi penkis darbuotojus iš Pabaltijo, tris iš jų – lietuvius, ir nori juos maloniai nustebinti dėže lietuviško alučio. Ko jis ieškos? Tikėtina, “Lithuanian beer”. Deja, ši paieškos frazė Tesco e-parduotuvėje nedavė jokių rezultatų. Tik įvedusi šveplą “svyturys”, gavau, ko norėjau:

Nelietuviams rasti ir išmąstyti, kad taip gali vadintis lietuviškas alus, bus sunkoka…

Dabar visai visai atvirai prisipažinkite – ar nesate kada nors po smagaus ir audringo vakarėlio prispirti reikalo? Na, tarkime, kuri nors Vilniaus senamieščio gatvė argi nėra suteikusi to palaimingo palengvėjimo jausmo?

Arba – ar nėra taip buvę, kad koks nors muzikos ar fizinio lavinimo mokytojas pagriebtų jus už alkūnės ir labai nederamai ilgai kažką aiškintų apie pavėlavimus, nepaleisdamas iš nagų ir pernelyg arti prisikišęs?

Arba – ar tikrai neturite nei vieno draugo, kuris nešiotųsi iš senų stovyklavimo laikų likusį atlenkiamą peiliuką skardinėms atidaryti ar šiaip kokiame ūkiniame reikale pritaikomą?

Įkėlėte koją į D.Britaniją – laikas pamiršti senus papratimus. Jei norite būti pilnavertis imigrantas Jungtinėje Karalystėje, nuo šiol turėsite laikytis „Imigrantų elgesio Jungtinėje Karalystėje kodo“, išleisto 15-ka kalbų, tarp jų ir lietuvių. Galite (privalote) jau šiandien prie širdies pridėję ranką pasižadėti:

… Neliesti ir negraibyti svetimų žmonių be jų sutikimo;
… Nesišlapinti ir nespjaudyti viešose vietose;
… Nežiopsoti akis išvertus į vietinius;
… Nerėkti ant vietinių, jiems nešvilpti ir nesekioti iš paskos;
… Nevairuoti automobilio ir netgi nesėdėti vairuotojo sėdynėje nejudančiame automobilyje po to, kai išgėrėte šiek tiek alkoholio, taip pat pavartoję nelegalių narkotikų;
… Nevažiuoti dviračiu autostradomis;
… Nesinešioti peilių, dujų balionėlių ir apskritai jokių ginklų;
… Neturėti lytinių santykių su žmonėmis be jų sutikimo.

Šalyje, kuri garsėja viešųjų tualetų stygiumi ir savo “binge drinking” kultūra, kiekvienas lyšnas girtas imigrantas tik pasunkina ir taip prastą padėtį… Todėl ne tik nežiopsokime į vietinius – nesielkime kaip vietiniai.

Praėjusį savaitgalį su saviškiu šventėme penkerių metų buvimo kartu jubiliejų. Šventė kaip šventė, nei daug, nei mažai – lygiai šeštadalis viso mano gyvenimo. Padažnėjo ir giminaičių bei draugų baksnojimai į pašonę – kada „ženysitės“?

Ką reiškia lietuvaitei būti ištekėjusiai už italo, ispano, arabo, indo – tekę girdėti ir skaityti ne kartą. O kas laukia tų likimo sesių, kurios „Taip“ ištars pietų afrikiečiui?

Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežčiau. Štai koks manęs laukia gėrybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinčiau, turiu išsirašyti pagrindines tezes):

Lietuvės Agnės situacija: „Pirmą kartą tris vaikinus iš Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieš trejus metus, dar kai studijuodama buvau atvažiavusi į Didžiąją Britaniją vasarą. Tuomet nepasirodė, kad jie kuo nors skiriasi nuo mūsų, - sakė Agnė. (Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai.)”

Realybė: Daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiškimus apie juodaodžių situaciją Lietuvoje.

Lietuvės Agnės mintys: Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.

Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.

Skaityti toliau »