Beveik prieš metus drąsiai bandyta išrinkti Lietuvos prekės ženklą, laimėjusiam ženklui buvo drąsiai nuplėštas laimėtojo medalis už įtartą drąsą plagijuojant, todėl vėl drąsiai imtasi rinkti naujo, su šūkiu „Lietuva - drąsi šalis“.
Balsuoti galima iki gegužės 13 dienos.
Jei atvirai, ar tikrai daugelį iš konkursui pateiktų darbų išsididinę atsispausdintumėte ant marškinėlių?… Ir ar drąsiai juos nešiotumėte?…
Žinau, kad būtų visai laikas atnaujinti savo tinklaraštį, bet kai lauke visą dieną apie +37 laipsnių karščio, saulėlydžiai kas vakarą „to die for“, o vandenyno pakrantė nusėta kriauklių, kurios prašosi surenkamos, visai nesinori rašyti…
Dviems savaitėms esame komandiruotėje Australijoje, vakarinėje žemyno dalyje, Perth mieste.
(Persinešu kompiuterį į lauko terasą, dar įsipilu Brown Brothers muskatinio vyno, ir pasitrinu akis, nes besimaudant vandenyne sūrus vanduo, ko gero, nepatiko kontaktiniams lęšiams). Skaityti toliau »
Prieš keletą savaičių gavau elektroninį laišką iš vieno D.Britanijos dienraščio:
“Sveiki, jūsų blogą Lithuanian Jotter radome per Google. Šiuo metu ruošiame medžiagą apie Rytų Europiečių kalėdines tradicijas ir svarstome, ar nesusidomėtumėte paruošti nedidelį tekstelį apie lietuviškas švenčių tradicijas. Pagrindinis medžiagos akcentas bus Lenkija. Jei įdomu, lauktume iki 250 žodžių apie jūsų Kalėdas – ir kaip lengva ar sunku laikytis tradicijų gyvenant D.Britanijoje. Ačiū… (…)”
Turint galvoje, jog vien UK yra leidžiami bent trys lietuviški laikraščiai ir netgi žurnalas, o lietuvių žurnalistų tikrai pakanka apie Lietuvą pasakoti vietinei spaudai, buvau maloniai nustebinta.
Šiandien tekstas jau pasirodė The Daily Telegraph.
Žinoma, redaktorius atsiprašė, jog iš 250 žodžių paliko tik 166, ir – kad niekaip netilpo prie pavardės prirašyti mano blogo adreso (nei online, nei spausdintiniame variante). Ah well. Manau, kad kitų autorių darbelius jie irgi gerokai apkramtė. Tačiau vis tiek buvo malonu, jog tik ketvertą įrašų turintis naujas tinklaraštis anglų kalba pritraukė tikslinę auditoriją.
Šis “užsakymas” buvo puiki dingstis aprašyti savo Kalėdas plačiau, ne tik sufarširavus prisiminimus į nusmurgusius 250 žodžių. Visą pasakojimą anglų kalba rasite mano angliškame bloge “Lithuanian Jotter”.
Vieną dieną tai turėjo nutikti. Gyventi anglų kalbos lopšyje ir emigrantinius išgyvenimus reikšti tik lietuviškai – chm, kaip įsilipus į balą vaizduoti, kad esi sausas.
Todėl be didelių įžangų – startuoja antrasis mano blogas, šįkart anglų kalba, pavadinimu Lithuanian Jotter.
Blaiviai vertinu savo menką produktyvumą Labas.blog atveju (4-6 įrašai per mėnesį), tačiau nepabandyti negaliu. Žodis žodin versti kiekvieno lietuviško įrašo į anglų kalbą (ir atvirkščiai) neplanuoju, mat tikiu, jog abu tinklaraščiai turės atskirą tematiką bei atskirą skaitytojų auditoriją.
Už postūmį (tiksliau, kelis kartus pasikartojusį stūmimą) dėkoju dvikalbe jau senokai bloginančiai Linai iš Emigration Etc. Kaip sakoma prieš didelius darbus, let’s get the show on the road.
Kas bendro tarp Stepo Januškos, amerikietės Norah Jones ir mažučio bet aitraus kaip pipiras Princo?
Nieko, išskyrus tai, jog visų šių trijų muzikantų bei atlikėjų koncertus aplankiau per vieną mėnesį – šį rugpjūtį.
“Man negaila nei betono, nei lietuviškos medienos…”
Nida. Rūkytas karšis, vynas sielai ir širdžiai Nidos stilingiausiame bare “In Vino”, gintariniai karoliai (prisipažinsiu, papuošalų dėžutę papildė dar vienas vėrinys!), pasipuošę ir vis tiek rimti ir susirūpinę poilsiautojai, žuvėdros, dviračiai, pušys ir švyturys. Visas šis rinkinys atrodo neišbaigtas, jei neišsiruoši į kokį nors gviazdų koncertą. Su mama metame burtus – ji nori pamatyti Staską (po 15 litų). O aš braunuosi išgirsti Stepo Januškos “Meilės bliuzo” (po 20 litų).
Nugali, žinoma, paviešėti į Lietuvą sugrįžusi dukra.
