Kai sužinai daugiau, nei reikia || Socialiniai Tinklai

tinklaii.jpg

„Merginos, galite pasidžiaugti, po savaitės darbą pradeda naujas kolega“ – darbe kiekviena gavome elektroninį pranešimą iš vadovo. Viena kolegė iškart kvyktelėjo: „O ar vaikino užpakaliukas simpatiškas?“ Po kelių minučių bosas jau siuntė mums kelias nuorodas į vaikinuko „profilius“ įvairiuose socialiniuose tinkluose (social networks), nuorodą į jo blogą, Flickr fotografijas ir t.t. Netgi pavardės jo neparašė – neva, pasižiūrėkite į nuotraukas pačios, ar ta jo sėdimoji verta grieko!

Ką gi, ką gi, per geras 10 minučių žinojau nei daug, nei mažai – jo pilną vardą ir pavardę, jo niką, gimimo datą, muzikinį skonį, pastarųjų kelerių metų šukuosenas, ar turi merginą, koks jos vardas ir kaip ji atrodo, kokį alų mėgsta gerti, kur gyvena, kiek metų ir kur pradirbo, kur mėgsta keliauti, kad jam skauda nugarą, nes prieš mėnesį buriuodamas persisuko kaklą, kad vienas iš jo mėgstamiausių filmų yra „American Pie“ (Grr!). Ir netgi kad daugelį savo „profilių“ pagražino prieš pradėdamas darbdaviams siuntinėti CV! (apie tai detaliai aprašęs viename iš blogo įrašų).

Gaila, kad tas jo užpakaliukas nuotraukose nebuvo toks žavus, antraip būčiau dar ilgiau laiką gaišusi!

Kai jis pasirodė pirmadienio rytą, jaučiausi lyg perskaičiusi kokio saugumo bylą apie jį ir jo slaptus reikaliukus. Nes, prisipažinsiu, žinojau daugiau nei norėčiau.

Continue Reading »

Kas bendro tarp Lietuvos ir Jamaikos?

Lietuva nori turėti savo prekinį ženklą. Nori save gražiai parduoti. Nori patikti, pritraukti, sužavėti, suintriguoti. Galbūt netgi užburti ir sugundyti. Mmm…

Pirštu duriu į krūvą logotipų ir prašau saviškio įvertinti. Jis – statistinis „užsienietis“. Iš Pietų Afrikos, kurios vėliava, beje, turi panašią žalią, geltoną ir raudoną spalvas. Ne toks statistinis, nes Lietuvoje jau buvo, kai tuo tarpu šimtai bernvakarius švenčiančių britų iš Vilniaus grįžę namo užsikirsdami linksniuoja, jog buvo Latvijoje… Džiugu, kad jis nedvejodamas gali pirštu žemėlapyje durti tiesiai Lietuvai į širdį ir greitakalbe išvardinti kaimynines šalis.lithuanian-logo.jpg

Žiūrime abu sukišę nosis į tuos logotipus. Jis sako, kad Lietuvos „neprastumsime“ švyturiais, ąžuolų lapais ir žirgais. O aš vis prisimenu istoriją, kuri nutiko viešint Pietų Afrikoje. Continue Reading »

Dienos citata: Emigrantai, nesispjaudykite!

Šįryt BBC Breakfast vėl linksniavo imigrantų antplūdžio problemą, akcentuodami tai, jog atvykėliai turėtų stengtis labiau pritapti prie visuomenės ir laikytis tam tikrų papročių:

“They must accept the fact that we, the British, do not spit in the street and we love to stand in the queue at the Post Office.”*

Sian Williams, BBC Breakfast laidos vedėja

*“Jie turėtų suvokti tai, jog mes, britai, nesispjaudome gatvėje ir tiesiog dieviname stoviniavimą eilėje prie pašto langelio.”

Susimildami, baikite savo snargliais gąsdinti vietinius!!!

Kodėl britai bėga iš ten, kur gera minioms imigrantų?

Na, jei jau melžiame tą nesibaigiančią temą – emigraciją, tai už vieno kito spenio patampysiu ir aš.

Statistikos duomenimis, kasdien D.Britaniją palieka vidutiniškai 500 šalies pilietybę turinčių asmenų ir išvyksta ieškoti skalsesnės duonos, lengvesnio gyvenimo, saulėtesnių dienų ir žalesnės žolės. Kiek ta žolė vešlesnė Australijoje ar Ispanijoje – spręsti ne man, tačiau aišku viena – žmonės auga, bręsta, mokosi, renkasi, priima sprendimus, keičia tai, kas neatitinka jų poreikių, ieško, tiria, ir… išvažiuoja.

Kalbėdami apie priežastis, kodėl jie renkasi palikti D.Britaniją (arba kodėl ją jau paliko), britai neretai naudoja sąvoką escape:

escape
1. v 1) pabėgti (iš kalėjimo); 2) išvengti (bausmės); 3) išgaruoti (apie dujas); 4) ištrūkti, išslysti; 5) išsigelbėti; 2. n 1) pabėgimas, išsigelbėjimas; 2) pabėgimas nuo tikrovės; 3) tech. (garo) išleidimas

Vienas iš šią temą nagrinėjančių blogų – Escape England – netingi sudėlioti sąrašo dalykų, kurie išvarę standartinį britą iš kantrybės, išvaro jį lauk ir iš tėvynės. Tarp jų – ŽINOMA! – oro sąlygos, gyvenimo tempas, visuomenės uždarumas, kriminogeninė situacija, materializmas ir vartotojiškumas, propaganda, negatyviai nusiteikusi žiniasklaida, apatija, nekilnojamas turtas (namai be hamakų ir balkonėlių!) bei … prastos scuba nardymo sąlygos.

Lygiai taip pat galbūt situacija, kuri standartiniam lietuviui netinka Lietuvoje, bus kaip idealus rojaus kampelis kokiam nors atvykėliui iš Armėnijos ar Ukrainos. Kita vertus, nėra jokios garantijos, kad po gerų penkerių metų D.Britanijoje įsikūrę lietuviai nenorės iš čia escapinti dar kur nors kitur (galbūt netgi grįžti namo).

„Butų valymas Anglijoje man padovanojo geriausius bičiulius“

Šiandien atplėšusi rytinį paštą, radau kvietimą.

markauskaite-invitation.jpg

Juodu raišteliu perrištas atvirukas kvietė į Anapilin išėjusios dailininkės Vilmos Markauskaitės darbų parodą. Atvirukas ne tik kvietė, bet ir priminė prieš metus gautą liūdną žinutę elektroniniu paštu:

„Just to let you all know that Vilma died from cancer on Monday 3 April 2006 at home in Kaunas, Lithuania. She was 45. She leaves two daughters: Justina and Emilija. I will remember her as a vibrant, determined and talented woman who was passionate about her daughters, her art and life itself.”

Taip anuomet rašė dailininkės vadybininkė – agentė Sara Tresider.

Continue Reading »

Creative Commons License