Vasarinė pauzė

001.jpg

Kol visi vasarojam, vasaroju ir aš. Kol D.Britanijos orai palyginus dosniai malonina saulute, rašyti labai daug ir nederėtų. Geriau paskaityti, ką kiti parašė. Arba paklausyti.

Pastaruoju metu įnikau klausytis Lietuvos radijo laidų internetu – norėjau ir jums parekomenduoti vieną archyvo įrašą. Laidoje “Literatūros akiračiai” poetas Valdas Gedgaudas kalbina naują poezijos knygą „Naktį užkluptas žaibo” išleidusį poetą Justiną Marcinkevičių.

Klasikas pats skaito eiles, dalijasi mintimis apie poezijos šiandieną, apie savo kūryboje atsiradusią ironiją bei daugiau nebeminimą Lietuvą. Malonus pusvalandis!

Rašytojų klube – Manto Gimžausko knygos pristatymas || Anonsas

Gruodį į Vilnių nekeliauju, o gaila. Vilniuje bus pristatyta kovo mėnesį žuvusio poeto, scenaristo Manto „Šamano“ Gimžausko knyga.

samanas-tm-gimzauskas.jpg

Netrukus po Mantui atminti skirto įrašo gavau žinutę iš ilgamečio Šamano bičiulio ir bendraminčio, poeto Tomo Slombo Butkaus:

(…) Dabar renku visą Šamano archyvą. Rudeniop turėtų pasirodyti jo knygelė.
Gal galėtum padėti:
mane domina viskas, kas susiję su Šamano asmeniu – laiškai (jei jie nėra per daug asmeniški), fotografijos ir be abejo tekstai.
Taip jau gavosi, kad visa kūryba sudegė.
Per stebuklą liko ankstyvieji eilėraščiai.
Ir vienas cd, kurį M.Burokui prieš mirtį Šamanas atsitiktinai perdavė.
Ten rinktiniai jo tekstai.
Ačiū iš anksto ir iki greito.
ts

Continue Reading »

In memoriam Mantas Šamanas Gimžauskas

mantas_samanas_gimzauskas.jpg

(1976 02 06 – 2007 03 11)

„Dabar jau galima atsigręžti atgal, o atsigręžus diena atrodo lyg egzotiškas žvėris, netekęs stuburo.“

Mantas Šamanas Gimžauskas, 1995.10.31 Kupiškis, Šamano Irštva

Kažin, ar jau laikas gręžiotis atgal, ir kas pasakys ar patars, kokiu būdu ir kokia forma prisiminti tragiškai žuvusį bičiulį bus tinkama. Poetas, Šamano bendraamžis Antanas Šimkus atsisveikindamas rašo:

“Šamanas kūrė eiles – kai jas skaitydavo, suklusdavo net triukšmingiausi poezijos vakaro lankytojai; rašė revoliucingus manifestus – jie skambėjo daug įdomiau nei garsių politikų pareiškimai; tiesiog kalbėjo – žaižaruojančios sakinių kaskados buvo tarsi melodija, plukdanti pas tik jam žinomus actekų dievus. Šių dalykų irgi niekas nepakartos.”

Anais laikais gyvavęs itin progresyviu atrodęs žurnalas “Moksleivis” kas mėnesį spausdindavo rinktinių jaunų pradedančių poetų darbus: tarp straipsnių apie “Turboreanimaciją” ar “Šiaurės Kryptį”, galėjai rasti neprastai sumaketuotus poezijos puslapius, kur rašiklius ar plunksnas bandė Tomas Slombas Butkus, Mantas Gimžauskas, Antanas Šimkus, Mindaugas Valiukas, Mindaugas Kvietkauskas, Donaldas Apanavičius, Vytautė Kuzmickaitė ir kiti jauni autoriai. Tuometinis “Moksleivio” vyr. redaktorius Algimantas Zurba buvo ir Jaunųjų filologų konkurso sumanytojas bei pradininkas, ir šis konkursas (o gal labiau jo finalai kasmet vis skirtinguose Lietuvos miestuose) leido po kraštą išsibarsčiusiems kūrybingiems moksleiviams susitikti.

Filologų konkursai turėjo nemažai sekcijų – be prozos ir poezijos, dar buvo vertimų, kūrinio analizės, tautosakos, publicistikos, esė, kalbos ir dramos skyriai, į kuriuos savo darbus atsiuntę moksleiviukai privalėjo kaip zvanai sėdėti skirtingose auditorijose (ar klasėse) ir ginkdie nesimaišyti tarpusayvje. Valdemaro Kukulo vadovaujama poetų sekcija, žinoma, labiausiai traukė į filologiją linkusių merginų akis ir ausis, mat turėjo didžiausią procentą vaikinų (ir, ko gero, didžiausią procentą talentų!).

Continue Reading »

Creative Commons License