I told you so || Kai puola plėšrios katės

leopard-attack.jpg
“Nepatikėsite, kas atsitiko prieš pora savaičių tame pačiame safaryje, namelyje, kuriame mes buvome apsistoję!” – telefono ragelį maniškis net atitraukė nuo ausies, taip garsiai jo mama pateikė naujieną.

“Umfolozi parke (Pietų Afrikoje), toje Mpila stovyklavietėje, prie namelio mūsų giminaičio Dereko uošvį užpuolė leopardas!“

„You‘re kidding.“

Continue Reading »

Tarp kvatojančių hienų ir stilingų zebrų || Pietų Afrikos safaris

„Kelkis, ei, budinkis, jau beveik penkios ryto, jau žvirbliai bezda“ – budina maniškis savo įkyria „sparrow‘s fart“ fraze. Ją per dvi savaites girdėsiu dukart per dieną – vakare, kai planuojama kitos dienos išvyka, ir ryte, kai tenka keltis.

zirafa1.jpg

Dviems savaitėms apsigyvename viename iš seniausių Pietų Afrikos laukinės gamtos parkų – Hluhluwe/Imfolozi – Mpila stovyklavietėje. Mpiloje kas vakarą 22 val. išjungiama elektra ir vėl įjungiama tik kitą rytą 8 val. Tačiau iš namelio išsilukštenti tik po 8-os – tai niekais paleisti visą dieną. Todėl ir keliamės įsikibę į žibintuvėlius, arbatą verdame ir geriame žvakės šviesoje (dujos stovyklavietėje neišjungiamos) bei skubiai pakuojamės pirmajai dienos išvykai.

Diena Afrikos safaryje pasidalija į dvi svarbias dalis – rytą ir vakarą. Tarp 12 ir 15 val. kažin ko parke nepamatysi – nuo kaitrios saulės besislepiantys žvėrys bus sulindę į šešėlį, o naktiniai gyvūnai išvis nosies laukan nekiš. Continue Reading »

Ir iš kitų tėviškių emigruojama || Sawubona, Africa!

imfolozi.jpg

“Viskas, taškas, gana. Emigruoju ir aš,” – itališkoje kavinaitėje “Fratelli” Johanesburgo Sandton rajone besėdint išgirstame sakant Paul. Maniškis su Paul seni draugai, kažkada kartu didžėjavę Durbane.

“Daugiau šitaip gyventi negaliu,” – toliau pasakoja mūsų amžiaus kiek perkaręs vaikinas, pavargusiomis raukšlėmis apvestomis akimis ir pražilusiais plaukais. “Jau pusę metų lankausi pas psichologą, kad bent šiaip taip atsistočiau ant kojų.”

Paul jau keletą metų dirba viename iš populiariausių Pietų Afrikos dienraščių. Leidinys specializuojasi kriminalinėse istorijose ir nesibodi iki smulkių detalių nagrinėti tiek lūšnynuose, tiek prabangiose vilose nutinkančių tragedijų.

“Kriminogeninė situacija pasiekusi tokį lygį, kad rašyti apie nusikaltimus (jei jie kaip du vandens lašai panašūs) tampa beprasmiška.”

“Jei anksčiau įsibrovėliai ir plėšikai taikydavo patekti į tuščius namus, dabar namie esantys šeimininkai nesukelia jokių problemų – vagys jaučia itin didelį malonumą kankindami aukas”. Continue Reading »

Kas manęs laukia, jei ištekėsiu už pietų afrikiečio?

Praėjusį savaitgalį su saviškiu šventėme penkerių metų buvimo kartu jubiliejų. Šventė kaip šventė, nei daug, nei mažai – lygiai šeštadalis viso mano gyvenimo. Padažnėjo ir giminaičių bei draugų baksnojimai į pašonę – kada „ženysitės“?

santuoka.jpg

Ką reiškia lietuvaitei būti ištekėjusiai už italo, ispano, arabo, indo – tekę girdėti ir skaityti ne kartą. O kas laukia tų likimo sesių, kurios „Taip“ ištars pietų afrikiečiui?

Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežčiau. Štai koks manęs laukia gėrybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinčiau, turiu išsirašyti pagrindines tezes):

Lietuvės Agnės situacija: „Pirmą kartą tris vaikinus iš Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieš trejus metus, dar kai studijuodama buvau atvažiavusi į Didžiąją Britaniją vasarą. Tuomet nepasirodė, kad jie kuo nors skiriasi nuo mūsų, – sakė Agnė. (Reikia atkreipti dėmesį, kad daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai.)”

Realybė: Daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiškimus apie juodaodžių situaciją Lietuvoje.

Lietuvės Agnės mintys:
Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.

Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.

Continue Reading »

Kiek kainuoja „Litwa Środkowa“?

Šalys, kurių jau nebėra, valiutos, kuriomis niekas nebeatsiskaito, pasaulio galingieji, vėliau paskelbti žmogžudžiais, karalienės, kurių karalystės šimtagubai sumažėję, propaganda ir simboliai, į kuriuos niekas rimtai nebežiūri… Tai tik nedidelis kratinys minčių, užplūdusių atplėšus paketą, kuriame tvarkingai į vokelius sudėliota dovanų gauta pašto ženklų kolekcija iš Pietų Afrikos.

pasto_zenklas.jpg

Draugų ir artimųjų tarpe neturiu nei vieno filatelisto. Vaikystėje gal kuris ir kolekcionavo ženkliukus, „DonaldDuck“ popieriukus, kvepiančius trintukus ar kalendoriukus su šunų veislėmis, tačiau tikro pašto ženklų kolekcionieriaus tikrai nepažįstu.

Sėdėjome abu su saviškiu pora valandų spėliodami, kurių metų, kokia kalba ir kokia valiuta leisti ženklai. Nuo Palestinos iki nebeegzistuojančios Rodezijos (dabar Zimbabvė), nuo svastikų ir Fiurerio portretų iki cigarais išmargintų Kubos Respublikos ženklų, nuo pirmųjų Slovėnijos Verigar serijos pavyzdžių iki Karlo Markso barzdele pamarginto Rheinland-Pfalz ženklo… Radome visko. Ir dar daug ką pražiūrėjome!

pasto-zenklai1.jpg

Labiausiai nudžiugau vokelyje su užrašu „Romania“ išraususi šešetą lietuviškų ženklų (na, kiek to lietuviškumo sąvokoje „Litwa Środkowa“, nesiimsiu komentuoti, bet lietuviška juose buvo tik dešinė ženklo pusė, kurioje įspraustas mažytėliukas Vytis).

srodkowa_litwa.jpg

Išleisti 1920-aisiais ir pakartotinai 1921-aisiais, pasak Filatelija.lt, jie Lietuvos kataloguose netgi nebuvo aprašyti, kai tuo tarpu Lenkijos kataloguose jie “išskirti į atskirą skyrių Znaczki Litwy Srodkowej su atskira numeracija prieš numerį rašant raidę L.”

Mano klausimas tiems, kas nusimano ženkluose – kokia šių taip gražiai geltonų, žalių ir raudonų (ok, buvo išleista ir kitų spalvų) ženkliukų dabartinė vertė?

P.S. Šio įrašo sutapimas su Lenkijos-Lietuvos-tarpusavio-futbolo-politikos-sirgalių-santykių konfliktu yra absoliučiai atsitiktinis.

Creative Commons License