Kokios šalies vėliavėlė ten šmėžuoja? || BBC

Nekreipkite dėmesio į dryžuotą BBC2 laidos QI vedėjo Stephen Fry kaklaraištį – įsižiūrėkite, kas ten jam virš peties?.. Ar ne trispalvė?…

bbc_lietuva.jpg

Vakar viena iš mano mėgstamiausių BBC laidų buvo skirta Europos Sąjungai ir, žinoma, ES šalims. Buvo tiesiog malonu, kad nei Latvijos, nei Estijos vėliava dekoracijose nefigūravo. Užtat vienas iš laidos svečių – komikas Phill Jupitus – išdidžiai priešais save turėjo lietuvišką trispalvę ir netgi šou pabaigoje gražia lietuviška šnekta atsisveikino „Labanaktis“. Continue Reading »

Kas bendro tarp Lietuvos ir Jamaikos?

Lietuva nori turėti savo prekinį ženklą. Nori save gražiai parduoti. Nori patikti, pritraukti, sužavėti, suintriguoti. Galbūt netgi užburti ir sugundyti. Mmm…

Pirštu duriu į krūvą logotipų ir prašau saviškio įvertinti. Jis – statistinis „užsienietis“. Iš Pietų Afrikos, kurios vėliava, beje, turi panašią žalią, geltoną ir raudoną spalvas. Ne toks statistinis, nes Lietuvoje jau buvo, kai tuo tarpu šimtai bernvakarius švenčiančių britų iš Vilniaus grįžę namo užsikirsdami linksniuoja, jog buvo Latvijoje… Džiugu, kad jis nedvejodamas gali pirštu žemėlapyje durti tiesiai Lietuvai į širdį ir greitakalbe išvardinti kaimynines šalis.lithuanian-logo.jpg

Žiūrime abu sukišę nosis į tuos logotipus. Jis sako, kad Lietuvos „neprastumsime“ švyturiais, ąžuolų lapais ir žirgais. O aš vis prisimenu istoriją, kuri nutiko viešint Pietų Afrikoje. Continue Reading »

It’s the little things that matter

Kelios dienos, praleistos Barselonoje, praplaukė greitai ir girtai. Tačiau ar dar norėčiau grįžti į šį miestą? Chm. How about never?

Kiekviena kelionė, ypač poilsinė, juk susideda iš mažų dalykėlių. Barselona gali susidėti iš puikios architektūros, nuostabaus maisto, parduotuvių, spalvų, flamenco, klubų, saulės, jaukių restoranų, gražių karštų ispanų ir dar karštesnių šokių.

Ji taip pat gali susidėti ir iš kitokių, į kelionių gidus nepatenkančių dalykų. Žmonių irzlumo, nemandagumo, grubumo, pernelyg neatsakingo atsipūtimo, tingėjimo, nešvaros, triukšmo, perpildytų gatvių, dulkių, ir t.t.

berselona-skurdas.jpg

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, jie prasideda vos iškėlus koją Katalunijos sostinės oro uoste. Pasigauname taksi:

– Hola! Prašome nuvežti į viešbutį Hotel De L’Arc.
Hotel De L’Arc?
– Si, Hotel De L’Arc. Adresu…
– A, žinau žinau, – nutraukia. – Hotel De L’Arc.

Po trisdešimties minučių privažiuojame pastatą. Iš visko sprendžiant – viešbutį. Iškabos ant fasado nesimato. Jis mus išlaipina, paima atlygį ir nuvažiuoja.

Apėję 3 ratus ir suradę akmeninėje plokštėje išgraviruotą viešbučio pavadinimą, randame špygą taukuotą. Pavadinimas skelbia: Hotel Arts. Tenka imti kitą taksi ir važiuoti į tikrąjį Hotel De L’Arc. NICE.

Viename iš didžiausių Barselonos maisto turgų La Boqueria renkamės vaisius, alyvuoges, sūrį, Sangrią (o kaipgi). Dar reikia daržovių. Prie pomidorų sustoję paimame porą riebių gražių raudonskruosčių, kai staiga iš už prekystalio išlindusi moteris, kurios veidas niekada nematė šypsenos, pradeda staugti ispaniškai. Mano beginners ispanų kalbos žinių nepakanka iššifruoti jos isterijai, tad spėjame, jog yra nelegalu ir neleidžiama maisto markete liesti pirštais daržoves, kurias šiaip ar taip pats ir nusipirksi. Pomidorus perkame pas gretimo prekystalio šeimininką. NICE.

Jau vėlai vakare mažoje duonos parduotuvėlėje, prieš pat jai užsidarant, pastebiu labai arti prie mūsų iš nugaros priėjusį vyriškį. Laikydamas priešais save perlenktą striukę, jis tyliai ramiai bando atsegti mano draugės rankinę. Pakeliame šurmulį, ir jis dingsta. Draugė įsitikinusi, jog vyriškis iš Rytų Europos. NICE.

Bet gana bičinti. Visa kita buvo svaigiai gerai.

Kelionė į Pietų Afriką: Ndlovu paieškos. I dalis

Buffalo

Jau seniai žadėjau sau sudėlioti šviežiausios kelionės į Pietų Afriką įspūdžius į vieną vietą, bet vis atidėliojant, ir spalis užklupo. Bet geriau rudenį nei niekada.

Kai visi normalūs žmonės Lietuvoje rugsėjo pirmąją į mokyklas lydėjo atžalas, mes dviese lūkuriavome prisigrūdusiame Heathrow. Buvo ne tiek daug laiko praėję nuo rugpjūtį Britaniją sukrėtusio bandymo į lėktuvą įsinešti skystų sprogmenų, tad eilės prie registracijos postų vyniojosi iki laukujų durų. Griežtai draudžiama rankiniame bagaže turėti bet kokių skysčių, bet kokių buteliukų ar kosmetikos, maisto produktų, netgi rašiklius kaip smailus daiktus vertė mesti į permatomus šiukšlių maišus. Iš fotokameros krepšio teko traukti lauk vieną iš objektyvų, mat viską supakavus krepšys pasirodė keletu centimetrų per storas. Ne pats idealiausias laikas keliauti. Tačiau jau įsėdę į Lufthansos lėktuvą, nurimstame – viskas bus gerai.

Continue Reading »

Creative Commons License