2007 © Matt Pritchett, The DailyTelegraph

© Mac, Daily Mail, publikuota 2008 m. sausio 17 d.

Karikatūros, pasitaikančios britų spaudoje, vis dažniau ir dažniau turi žodelį “Polish”. Na, mes, lietuviai, galime būti išdidūs ir sakyti, kad “tai ne apie mus”, bet giliai širdyje (o gal ir ne taip giliai, už visus negaliu kalbėti!..) mes suvokiame, jog ši tautybė klijuojama tiek slovakui, tiek lietuviui, tiek bulgarui. Ah well.

Net keista, kodėl taip mėgstantys iš savęs pasišaipyti britai šį kartą užsiuto, kai „Eurostar“ kelionėms traukiniu iš Briuselio į Londoną (ir atgal, tikėtina!) reklamuoti buvo panaudotas kuo toliau, tuo labiau plintantis stereotipas – tatuiruotas skustagalvis britas, atsilošęs ir besišlapinantis į gėlytėmis dekoruotą grakštų puodelį.

Tačiau reklamų atsisakyti nenorintys belgai sako, kad reklaminÄ— kampanija itin sÄ—kminga – ja nesitaikyta reklamuoti „Eurostar“ paslaugų britų rinkai, nes reklama kurta „specializuota“ ir skirta belgų skoniui (ir supratimui apie britus) patenkinti.

Ne naujiena yra tai, kad britai stereotipus yra sukūrę praktiškai visiems judantiems padarams, ne tik senosios Europos tautoms. Ir juos aktyviai naudoja. Tačiau kai jie patys imami vaizduoti taip, kaip juos mato „žemyninė“ Europa (kad ir ta pati Lietuva, bėdojanti dėl Prezidentūrą šlapinančių bernvakarių šventėjų), kyla sumišimas. Ir protestas. Oh well, taste your own medicine for once.

Praėjusį savaitgalį su saviškiu šventėme penkerių metų buvimo kartu jubiliejų. Šventė kaip šventė, nei daug, nei mažai – lygiai šeštadalis viso mano gyvenimo. Padažnėjo ir giminaičių bei draugų baksnojimai į pašonę – kada „ženysitės“?

Ką reiškia lietuvaitei būti ištekėjusiai už italo, ispano, arabo, indo – tekę girdėti ir skaityti ne kartą. O kas laukia tų likimo sesių, kurios „Taip“ ištars pietų afrikiečiui?

Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežčiau. Štai koks manęs laukia gėrybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinčiau, turiu išsirašyti pagrindines tezes):

LietuvÄ—s AgnÄ—s situacija: „PirmÄ… kartÄ… tris vaikinus iÅ¡ Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieÅ¡ trejus metus, dar kai studijuodama buvau atvažiavusi į DidžiÄ…jÄ… BritanijÄ… vasarÄ…. Tuomet nepasirodÄ—, kad jie kuo nors skiriasi nuo mÅ«sų, – sakÄ— AgnÄ—. (Reikia atkreipti dÄ—mesį, kad daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai.)”

Realybė: Daugelis Anglijos afrikiečių yra baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiškimus apie juodaodžių situaciją Lietuvoje.

Lietuvės Agnės mintys: Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.

Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.

Continue Reading »

Jau koks trečias mÄ—nuo D.Britanijoje lyja. Su pertraukomis, tiesa, bet tik tam, kad gerai atsikvÄ—ptų ir vÄ—l driokstelÄ—tų. Å iandien į langus ir stogÄ… kalÄ— kruÅ¡a. Jau savaitÄ™ į darbÄ… keliauju su paltu. Ir Å¡aliku. BasutÄ—s ir kiti linksmi vasariÅ¡ki reikmenys ilsisi supakuoti ir paslÄ—pti. Barbekiu aparatas atostogauja. Kai prasitariu, jog noriu Å¡iai vasarai (VASARAI?) nusipirkti kokį nors naujÄ… maudymosi kostiumÄ—lį, viskas ko sulaukiu – isteriÅ¡kas klaikus juokas.

Lietingas nuotaikas praskaidrina britų antropologės Kate Fox knyga “Watching the English: The Hidden Rules of English Behaviour”, kurioje smulkiai išoperuojama kiekviena mažiausia angliškojo būdo dalelė. Šią knygą rekomenduoju visiems, kas planuoja šaknis leisti D.Britanijoje – ji labiau palengvins jūsų dalią nei koks nors veikalas pavadinimu “Kaip emigruoti į Angliją” ar “Kuo žymus Londonas”. Sakyčiau, ši knyga turėtų tapti į Davido Beckhamo ir fiš-and-čipsų šalį atvykstančiųjų elementoriumi.

Kai baigsiu skaityti, ko gero suvesiu sąrašiuką taisyklių, o kol kas – grįžkime prie pirmos šio įrašo pastraipos. Kaip ji skamba? Tarsi skundas? Niurzgėjimas? Nepasitenkinimas ar šiaip irzlus pasiguodimas? Jūs stebite patį tipiškiausią anglišką bruožą – bumbėjimą!!! (moaning).

Šiam unikaliam ir itin plačiai paplitusiam reiškiniui knygoje skirtas ne vienas puslapis. O jei tai bumbėjimas apie orą – tai jam skirtas visas skyrius!

Trumpai tariant, kai anglas jums pabumba puse lūpų “Oooh, Isn’t it cold?”, jūs negalite staiga imti pasakoti, kad visai patinka jums toks šaltukas ir kad jūsų ši temperatūra neveikia neigiamai. Nieku gyvu!!! Turite pritarti, kinkuoti galva, bumbėti kartu, kad lyja ir lyja, ir kad orų pranešėjai niekam tikę ir dykaduoniai, nes visada pila, kai tik jie pažada gerą orą ir pan.

Bet palaukite, vienÄ… minutÄ—lÄ™. Å i taisyklÄ—, pasirodo, taikoma tik… kitiems anglams! Užsieniečiai (ne anglai) neturi moralinÄ—s, politinÄ—s ir kitokios teisÄ—s kritikuoti ir niurzgÄ—ti dÄ—l Anglijos oro!

„While we may spend much of our time moaning about our weather, foreigners are not allowed to criticize it. In this respect, we treat the English weather like a member of our family: one can complain about the behaviour of one’s own children or parents, but any hint of censure from an outsider is unacceptable, and very bad manners.”

TikÄ—kimÄ—s, orai pasikeis. Ir man nereikÄ—s sukti galvos, galiu bumbÄ—ti ar ne.