Su Inga susipažinau neįprastai – internete ieÅ¡kojau lietuviÅ¡ko lininio audinio ir užsukusi į vienÄ… iÅ¡ linu D.Britanijoje prekiaujančių e-parduotuvių LinenMe, labai nustebau perskaičiusi lietuviÅ¡kÄ… vardÄ… – Inga LukauskienÄ—. Vien apsipirkimu viskas nesibaigÄ— – siÅ«lau Jums mÅ«sų pokalbį apie lietuviÅ¡ko lino gamintojų pastangas ateiti į JungtinÄ—s KaralystÄ—s rinkÄ…, apie britų skonį bei… „mereÅ¡kuotas“ servetÄ—les.

Londono KLC School of Design studijuoji interjero dekoravimą, bet kaip ir kada įsisukai į tekstilės pramonę?

Linas, apskritai tekstilÄ— nebuvo pirmasis verslas, į kurį buvau įsukta. Esu kilusi iÅ¡ PlungÄ—s, tiek mama, tiek tÄ—tis – abu žemaičiai. Seneliai buvo darbÅ¡tÅ«s, nes nelabai turÄ—jo kur dÄ—tis – turÄ—jo net Å¡eÅ¡is vaikus, visa Å¡eima buvo iÅ¡tremta į SibirÄ…, todÄ—l visiems darbas liko įaugÄ™s į kraujÄ….

Būdama dešimties metų, savaitgalius leidau padėdama tėvams Plungės turgelyje – ilgus metus mūsų šeima augino rožes. Pamenu, šiltnamyje buvo per tūkstantį krūmų! Nuo mažens vasaromis prie tų rožių sukdavausi, padėdavau ir gaminti puokštes, ir jas parduoti.

Nuotraukoje: Inga (dešinėje) su mama neseniai Londone vykusioje Spirit of Christmas parodoje

Mano mama 35-erius metus pradirbo Plungės “Linų audiniuose”, kadaise pradėjusi nuo paprastos audėjos vėliau tapo gamybos direktore. Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę, į Pabaltijį ėmė atvažiuoti vis daugiau užsakovų iš užsienio. Vienais metais į “Linų audinius” atvyko “mereškuota” linine servetėle nešinas Danijos pilietis ir paprašė jam tokių daugiau pagaminti.

Didelė firma tokiam užsakymui anuomet nenorėjo gaišti laiko, bet mano mama parsinešė namo tą servetėlę, užėjo pas kaimynę, kuri dirbo mokykloje darbelių mokytoja, ir ši per pusantros dienos tokią pačią pati padarė. Danas liko sužavėtas, pakėlęs gaminį prieš lempos šviesą parodė, kaip ideliai visi kampeliai turi būti “suleisti” ir atlenkti, ir užsakė 20 tokių pagaminti. Tai buvo firmos “Linomeda” pradžia, o kompanija įkurta 1996 metais.

Danas per metus pas mus atvažiuodavo bent kartą, tikrindavo kiekvieną servetėlę ir tapo tikru mūsų “kokybės mokytoju”. Skandinavija kaip ir Lietuva turi gilias lino tradicijas, liną labai vertina bei gaminiams kelia itin aukštus reikalavimus.

Pamenu, buvau 10-je klasėje, kai į Plungę atvyko viena švedė ir užsakė galybę siuvinėtų servetėlių. Taip būdama dar paauglė užsidirbdavau savo išlaidoms – siuvinėdama. Firma po truputį plėtėsi, ėmė dalyvauti tarptautinėse tekstilės parodose Europoje (Heimtextil Frankfurte), gauti užsakovų iš vis įvairesnių pasaulio kampelių.

Kuo unikalūs jūsų lino gaminiai?

Nuo tos pirmos „mereškuotos“ servetėlės išlikome ištikimi rankų darbui. Mašina susiuvamos tik pagrindinės siūlės, tačiau tiek sukirpimas, tiek siuvinėjimas, tiek siūlų ištraukiojimas peltakiuojant, tiek pats „mereškavimas“ bei gaminių apnėrimas vąšeliu – viskas atliekama rankomis.

Juokauju sakydama, kad mūsų šeimoje nebuvo demokratijos, tačiau iš tiesų nuo pirmųjų kompanijos dienų buvau įsukta į darbinį procesą, neturėjau kito pasirinkimo. Siuvinėdavau net ir besimokydama universitete (Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijau verslo administravimo ir vadybos bakalauro bei magistro laipsnius), peltakiuodavau parvažiavusi savaitgaliais, be to, padėdavau atrašyti į elektroninius laiškus, vėliau perėmiau bendravimą su užsakovais iš užsienio. Ir nors Palangoje veikia mūsų parduotuvė “Linomeda”, beveik 97% lino gaminių yra kuriama užsieniui.

D.Britanijoje ne kartą pastebėjau, jog Debenhams parduodama lininė staltiesė yra pagaminta Lietuvoje. Kada kilo idėja patiems žengti į šią rinką?

Man visada kirbėjo tokia mintis. Galvodavau, Lietuvoje tiek daug lino gamintojų, o užsieniečiai džiaugiasi Lietuvoje gamintais, bet vietinį prekės ženklą turinčiais gaminiais. Norėjosi savo. Taip 2007-ųjų vasarį buvo sukurtas “LinenMe” prekinis ženklas, o tų pačių metų lapkritį D.Britanijoje atidaryta internetinė lietuviško lino parduotuvė tuo pačiu pavadinimu LinenMe.

Ar skiriasi lino pirkėjai, jų skoniai Lietuvoje ir D.Britanijoje?

Manau, Lietuvoje būtų menkas lino populiarumas iki šiol, jei ne per pasaulį besiritanti lino mada. Deja, ką turi visai čia pat, po nosimi, to nevertini, galbūt dažnam lietuviui linas vis dar asocijuojasi su močiučių spintomis ir siuvinėtomis paklodėmis.

Mada į Lietuvą grįžta, atsiranda vis daugiau interjero salonų, prekiaujančių įvairiais prekiniais ženklais puoštais lino gaminiais, nors – tikėtina – dauguma jų pagaminta Lietuvoje. Linas apsuka visą komercinį ratą, kol lietuviai nusiperka sumokėję keleriopai daugiau.

Kiekvienoje šalyje skiriasi pirkėjų skonis, skiriasi paklausūs produktai. Vienose populiari mėlyna spalva, kitos nori tik natūralaus lino atspalvių. Trečiose pageidauja dryžiukų, o ketvirtose specifinio audimo raštų. Žinoma, skiriasi ir skirtingų šalių standartiniai dydžiai patalynei, staltiesėms ir t.t.

JAV mÄ—giamos žemiÅ¡kos spalvos – rudos, žalios, oranžinÄ—s, o JungtinÄ—je KaralystÄ—je populiari mÄ—lyna, kai JAV ar kitoje Europos Å¡alyje mÄ—lynos neįsiÅ«lysi. Skandinavai pirmenybÄ™ teikia natÅ«raliam, baltam linui.

Pastebėjau vieną skirtumą – Lietuvoje nusipirkus baldus, jie visą laiką ir dėvimi tokie, kokius juos įsigijai – t.y. tuo pačiu audiniu aptraukti. Tuo tarpu Anglijoje žmonės dažniau keičia lovų, sofų ar kėdžių apmušalus, užuolaidas ir kitas dekoro detales, bet daug rečiau daro generalinius remontus.

Užuolaidas britai derina prie sofų, viename kambaryje maišo galybę spalvų, audinių, tekstūrų. Jei pasirenka pagrindines interjero spalvas, tarkime, mėlyną ir raudoną, tai toje pačioje patalpoje rasite ir dryžiukų, ir langučių, ir gėlyčių raštų, ir kitų mėlynų ir raudonų interjero detalių.

Pati kuri LinenMe gaminių kolekcijas. Kaip jos gimsta?

Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus yra taikliai pasakęs, kam yra sukuriamos naujos „madingos“ spalvos kiekvieną sezoną – tam, kad tą patį gaminį galėtum parduoti vėl ir vėl.

O jei rimčiau, kasmet Heimtextil parodoje Frankfurte gauname kitais metais prognozuojamų madingų spalvų paletę, iš kurios paaiškėja interjero madų tendencijos. Dėlioju, kuriu, renkuosi spalvas, audimą, raštus, formas. Spalvos paprastai būna masiškai taikomos ir drabužiams, baldams, kilimams, užuolaidoms, kitiems namų aksesuarams.

LinenMe pusiau juokais vadinu savo trečiuoju „kÅ«dikiu“ (Inga augina du vaikučius – red. past.), tačiau be mamos, tėčio bei sesers paramos nebÅ«tų ir tokio profesionalaus rezultato – mano artimieji ir yra tie svarbiausi žmonÄ—s, kurie rÅ«pinasi aukÅ¡tos kokybÄ—s LinenMe produktų gamyba Lietuvoje.

Pati kokį nors rankdarbį nugriebi?

Pastaruoju metu nebe, bet su malonumu pasikuičiu po audinius, kai kuriu naują LinenMe kolekciją. Išsitraukiu visas skiauteles, atsidarau dėžę ir galvoju, kaip kur ir ką galima panaudoti.

Lino gaminiams keliate aukštus kokybės reikalavimus. Kaip apibūdintumei nekokybišką liną, lino gaminius?

Pabaltijo linas, Belgijos linas ir linas iš Azijos labai skiriasi. Azijos šalyse augintas linas paprastai neturi pagrindinių savybių ir menkai atlieka pagrindines funkcijas: „nekvėpuoja“, lengvai glamžosi. Azijoje gaminto lino siūlas neretai turi įmaišytos sintetikos, yra daug lygesnis, neturi linui būdingų specifinių siūlo pastorėjimų ir paplonėjimų.

Šimtaprocentinio lino audinyje plika akimi galite pamatyti tuos siūlų sustorėjimus tiek išilgai audinio, tiek skersai. Tuo tarpu su medvilne maišyto lino audinyje siūlas sustorės tik į vieną pusę.

Viena iš unikalesnių Pabaltijo lino savybių – tai tamsi natūralaus lino spalva. Ji pasaulyje itin vertinama. Lietuvos klimatas yra ypatingai tinkamas linui auginti. Tiek augantys, tiek nurauti ir suguldyti ant žemės linai privalo gauti permainingo oro: truputį saulės, truputį vėjo ir šiek tiek lietaus. Svarbiausia – ne per karštas klimatas, nes tai ir lemia tamsesnę lino spalvą. Azijoje dėl karšto klimato pasiekti panašių oro salygų neįmanoma, todėl galutinis rezultatas – daug šviesesnis linas.

Nors D.Britanijoje labiau vertinamas būtent šviesesnis natūralus linas, Europoje, JAV bei Japonijoje itin populiari tamsesnė lino spalva.

Ar linas galėtų simbolizuoti Lietuvą kaip, tarkime, gintaras ar krepšinis?

Taip, vienareikšmiškai. Kaip ir gintaro papuošalai, linas buvo naudojamas senoviniuose tautiniuose apdaruose. Juk ir užsienio svečiai Lietuvoje perka ne tik gintarą, bet ir liną.

Linas, lino auginimas ir apdirbimas kaip pramonė Lietuvoje sparčiai nyksta. Lino augintojai negauna būtinos paramos; jei išsenka patriotizmas, jie pasiduoda. Išlikęs vienas kitas augintojas, kuris vis dar perdirbinėja liną. Liną gana sudėtinga auginti, į tą pačią dirvą linus gali sėti tik kas septynerius metus. Mes dažnai sakome, jog linas – itin „energingas“ audinys, mat per tuos vienerius metus augdamas iš dirvos ištraukia viską, kas naudingiausia.

Kitos šalys, kuriose auginamas linas ir kur Lietuvos lino gamintojai vis dažniau perka linų žaliavą – Baltarusija, Ukraina, Belgija.

Koks linas laikomas ekologišku, arba „organic“?

Teoriškai šimtu procentų „organic“ gali būti vadinamas tik tas linas, kuris išaugintas, nurautas, suverptas, išaustas natūraliomis sąlygomis. Spalva – natūrali lino arba balta (baltas linas virintas natūraliai, kol nuverda spalva). Tačiau realybėje ekologišku vadinamas bet kuris linas, ypač natūralios spalvos.

Masinėje gamyboje pagal standartus yra privaloma naudoti tam tikrą kiekį chemikalų. Tarkime, vienais metais ir mes auginome linus visai natūraliai, tačiau pridygo piktžolių ir nukentėjo pluoštas.

Kaip prižiūrėti lino gaminius, kad jie tarnautų ilgai ir neprarastų formos?

Plauti pagal intrukcijas, kurios įsiūtos į gaminį. Nedžiovinti mašinoje – tai pagrindinis lino priešas! Paprastai sakoma, jog linas po skalbimo susitraukia 4-5%, tačiau gerokai pasukus jį džiovinimo mašinoje, gaminys susitrauks 10-15%. Šimtaprocentinės lino sudėties gaminiai yra ilgaamžiai.

ArtÄ—ja KalÄ—dos, svarbi Å¡ventÄ— ne tik lietuviams, bet ir britams. Kokias lino dovanas rekomenduotumei?

Klasikinės baltos lino staltiesės tinka tiek Kalėdoms, tiek Velykoms, bet kuriam šventiniam stalui. Jei turite nelietuvių draugų ir jiems norite padovanoti ką nors labai lietuviško (tarkime, gintaro vėrinius jie jau turi!), galite parinkti šalikus, linines sages, ypač populiarius rankšluosčius ar stalo užtiesaliukus. Šią vasarą į asortimentą įtraukėme ir vilnonius pledus bei šilko ir vilnos šalikus.

Kodėl verta investuoti į gerą lininę staltiesę ar patalynę?

Lino patalynėje miegoti itin sveika, mat oda kvėpuoja, linas itin gerai sugeria prakaitą. Grubesnis lininis rankšluostis, nugaros trynikliai atlieka ne tik tiesioginę funkciją, bet ir masažuoja, gerina kraujo apytaką.

Lino rankšluosčiai, patalynė po kelių plovimų pašvelnėja, lininis rankšluostis daug geriau nei medvilninis sugeria vandenį, greitai džiūsta, užima daug mažiau vietos nei frotiniai, patogiau su savimi vežtis keliaujant.

Gera lininė staltiesė gali tapti puikia šeimos tradicija, kai kiekvienais metais Kalėdų stalas puošiamas ta pačia staltiese. Kitas šeimos relikvija tampantis gaminys – lininiai krikšto drabužėliai, perduodami iš kartos į kartą.

Mano universiteto draugė, kuriai kadaise padovanojau lininę staltiesę, iki šiol sako, jog jų šeimoje nei vienos Kalėdos neįsivaizduojamos be „Ingos staltiesės“ – man tai, žinoma, labai malonu!

Nuotraukos: © „LinenMe“, Labas.blog