1998 m., Vytautas Kernagis ir Nijolė Oželytė, interviu BTV projektui BBTV

Nesvarbu, kur ir kaip žurnalistams tekdavo sutikti maestro Vytautą Kernagį - bebliuzuojantį Užupio kavinėje, savo eilės lipti į sceną belaukiantį Nidos festivalio užkulisiuose ar Palangos „Anapilyje“, vedantį renginį Sporto rūmuose ar tuometiniame „Muzikiniame Angare“, - niekada ir niekam neteko ilgai prašyti ir laukti, kol tas interviu bus duotas.

Ačiū, maestro, kad buvote.
Ačiū, kad esate.

Vakaras su Vytautu Kernagiu (video) – LRT, 2007 m.
Interviu žurnalui „Žmonės“, 2005 m.

Prieš keletą savaičių gavau elektroninį laišką iš vieno D.Britanijos dienraščio:

“Sveiki, jūsų blogą Lithuanian Jotter radome per Google. Šiuo metu ruošiame medžiagą apie Rytų Europiečių kalėdines tradicijas ir svarstome, ar nesusidomėtumėte paruošti nedidelį tekstelį apie lietuviškas švenčių tradicijas. Pagrindinis medžiagos akcentas bus Lenkija. Jei įdomu, lauktume iki 250 žodžių apie jūsų Kalėdas – ir kaip lengva ar sunku laikytis tradicijų gyvenant D.Britanijoje. Ačiū… (…)”

Turint galvoje, jog vien UK yra leidžiami bent trys lietuviški laikraščiai ir netgi žurnalas, o lietuvių žurnalistų tikrai pakanka apie Lietuvą pasakoti vietinei spaudai, buvau maloniai nustebinta.

Šiandien tekstas jau pasirodė The Daily Telegraph.

Žinoma, redaktorius atsiprašė, jog iš 250 žodžių paliko tik 166, ir – kad niekaip netilpo prie pavardės prirašyti mano blogo adreso (nei online, nei spausdintiniame variante). Ah well. Manau, kad kitų autorių darbelius jie irgi gerokai apkramtė. Tačiau vis tiek buvo malonu, jog tik ketvertą įrašų turintis naujas tinklaraštis anglų kalba pritraukė tikslinę auditoriją.

Šis “užsakymas” buvo puiki dingstis aprašyti savo Kalėdas plačiau, ne tik sufarširavus prisiminimus į nusmurgusius 250 žodžių. Visą pasakojimą anglų kalba rasite mano angliškame bloge “Lithuanian Jotter”.

Šiai dovanai iš jūsų nereikalaujama piniginių malonių, nereikia niekur pervesti sunkiai uždirbtų centų, pensų ir kitų valiutų. Neteks rūpintis ir puošniu popieriumi dovanai įvynioti. Reikia tik trupučio laiko, geros idėjos, kompiuterio (ar popieriaus lapo) ir – ko taip lietuvaičiams trūksta! – pozityvumo.

Nepriklausomas politikos portalas “Atgimimas” organizuoja rašinio konkursą “Padovanok Lietuvai viziją”. Dovana – rašinys viena tema iš dešimties duotų – turėtų sutilpti į 20 mašinraščio lapų ir pasiekti organizatorius iki šių metų gruodžio 1-osios.

Jei esate iš tų, kurie tikisi naudos iš bet kokios dovanos, organizatoriai išvardija ir piniginius prizus – 15 tūkst. LT už pirmąją, 10 tūkst. LT už antrąją ir 5 tūkst. LT už trečiąją vietas. Skaityti toliau »

Kas bendro tarp Stepo Januškos, amerikietės Norah Jones ir mažučio bet aitraus kaip pipiras Princo?

Nieko, išskyrus tai, jog visų šių trijų muzikantų bei atlikėjų koncertus aplankiau per vieną mėnesį – šį rugpjūtį.

“Man negaila nei betono, nei lietuviškos medienos…”

Nida. Rūkytas karšis, vynas sielai ir širdžiai Nidos stilingiausiame bare “In Vino”, gintariniai karoliai (prisipažinsiu, papuošalų dėžutę papildė dar vienas vėrinys!), pasipuošę ir vis tiek rimti ir susirūpinę poilsiautojai, žuvėdros, dviračiai, pušys ir švyturys. Visas šis rinkinys atrodo neišbaigtas, jei neišsiruoši į kokį nors gviazdų koncertą. Su mama metame burtus – ji nori pamatyti Staską (po 15 litų). O aš braunuosi išgirsti Stepo Januškos “Meilės bliuzo” (po 20 litų).

Nugali, žinoma, paviešėti į Lietuvą sugrįžusi dukra.

Skaityti toliau »

Ne kartą teko patirti, kaip gimsta TV laida Lietuvoje. Ne kartą teko pačiai prie to prisidėti. O šią savaitę sužinojau, kaip BBC kuria savo legendinę “Question Time”.

Geriausias būdas tai sužinoti – patekti į šios pokalbių laidos studiją ir pasėdėti žiūrovų auditorijoje. Dauguma D.Britanijos televizijų laidų turi tikrą gyvą žiūrovų auditoriją ir visi jie daugeliu atvejų į ją patenka nemokamai. Tačiau ši laida yra unikali tuo, jog be žiūrovų auditorijoje ji negalėtų egzistuoti – jie ją kuria užduodami klausimus, reaguodami į atsakymus, replikuodami, neigdami, nušvilpdami ar pritardami politikams.

Lietuvoje keletą kartų teko ploti BTV studijoje per Arūno Valinsko anuomet vestą diskusijų laidą (kurioje netikėtai nualpo vienas iš pašnekovų ir jei ne studijoje tarp žiūrovų buvusi medicinos studentė, kažin kaip ten būtų pasibaigę), Rimvydo Paleckio “Prieštarauk!” ir dar keliose, iš kurių išliko vienintelis įspūdis – esi gyva masuotė, nelabai kam rūpi ir nelabai ką domini. Svarbu, gerai ploji ir nerūkai studijoje. Visa kita – et, kaip nors praeis. Kai kuriais atvejais, jei trūkdavo BTV studijoje “gyvos mėsos”, mikliai per Spaudos rūmų 17-to aukšto kabinetus buvo surenkami visi, kas sėdėjo ir rašė kokius nors savo kursinius darbus, laukė montažo vidurnaktį ar šiaip trynėsi aplink. Tokia tad anuomet buvo TV laidos auditorija.

BBC atveju buvo kitaip. Dar prieš pora savaičių eterio metu laidos vedėjas David Dimbleby pranešė, kad klausimų-atsakymų laida (forumas) tokią ir tokią dieną vyks į miestelį, kuriame mes dirbame. Mmm, pamaniau, kodėl nepabandžius patekti į šią laidą? Skaityti toliau »