Ką daryti, jei atsibudus ryte ir pažvelgus pro langą viskas, ką pamatai – tai po pievą ištampytos prikakotos kaimynų kūdikio sauskelnės?

BÅ«tent toks mums iÅ¡auÅ¡o Å¡is rytas, kai prieÅ¡ais namÄ… esanti žolytÄ— (čia Anglija, čia žolÄ— kiaurus metus želia) buvo „apsnigta“ Å¡iukÅ¡lÄ—mis – neÅ¡variais ausų krapÅ¡tukais, nuograužomis, vatos tumulais. VisÄ… paveikslÄ… iÅ¡baigÄ— ant durų kilimÄ—lio nusileidÄ™s tualetinio popieriaus gabalas su kažkuo geltonu-rudu… Brr.

PROBLEMA 1

Problema šioje apylinkėje paprasta – lapės snapės. Dieną slepiasi kokiam krūmyne, o naktį išsliūkina ieškoti maisto. Vos atsikrausčius iš didmiesčio ir pirmą kartą šiukšlių surinkėjams išstačius savo maišus, kitą rytą pasišokinėdami rinkome savo per savaitę valgyto maisto pakuotes, daržovių lupenas ir kitas šiukšles. Mat nežinojome, kokia ta lapių problema DIDELĖ. Tačiau pasimokę, įsigijome plastikinį šiukšlių konteinerį su dangčiu, ir nuo tada grožimės švaria pievele.

O lapės čia gražios, kaip iš lietuviškų tarybinių multikų. Oranžinės, pūsta uodega ir gudriomis akimis. Ir kaip visada alkanos bei pasirengę išlukštenti apgraužtos vištos likučius iš tavo šiukšlių maišo.

PROBLEMA 2

Antra su šiukšlėmis Anglijoje susijusi problema – vėjas. Jei užsiimate šiukšlių išrūšiavimu perdirbimui (recycling), šiukšles tenka dėti į dvi skirtingų spalvų atviras dėžes – žalią (green for glass) ir violetinę (purple for paper). Dėžes šiuklių surinkimo dieną ištuština atvažiavęs sunkvežimis. Jei kokiu akmeniu neprispaudi tų popierių dėžėje, tai gali tikėtis po pusvalandžio pamatyti savo „Evening Standard“ nusirutuliojusį į gretimą rajoną. Vėjas pakyla baisingas (na, ne kiekvieną naktį, bet visgi) ir rankiok savo „junk mail“ po apylinkę kad nori.

PROBLEMA 3

Trečia problema – kai atsikrausto su pirma ir antra problema nesusipažinę (nesusidūrę) kaimynai. Šiuo atveju tai jauna kinų pora su mažyliu ant rankų.

Šiąnakt ir įvyko ta visų trijų problemų sankirta, užsibaigusi apvarytu „pampersu“ prie mūsų laukujų durų. Mat juodą šiukšlinį maišą jie į lauką išstatė dar vakar vakare, suteikdami puikų šansą pasmaguriauti lapėms. Ir vėjui.

PROBLEMOS SPRENDIMAS

Variantai buvo keli. Pirma, belsti į visų kaimynų duris ir piktai besikoliojant liepti „susirinkti tuos apdergtus popierius“. Antra, ignoruoti ir laukti, kol vėjas absoliučiai galutinai išnešios visas šiukšles po rajoną. Trečia, tyliai, vos ryte išėjus į lauką, sukandus dantis surinkti šiukšles, giliai atsidusti ir ramiai eiti į darbą. Ketvirta, nurinkti sauskelnes ir kitas gėrybes nuo savo vejos ir pernešus sumesti ant kaimynų žolės.

Mes pasirinkome penktą variantą. Į darbą išvažiavome kaip įprasta, palikę viską, kaip yra. Teko peržengti per savo durų kilimėlį ir nusigręžus dingti. Grįžę radome pusiau išnešiotas (dingusias?) šiukšles („pampersai“ buvo dingę!!!), surinkome tai, kas buvo likę ir pasielgėme kaip pasielgtų vietinis britas. Parašėme laišką kaimynams. Labai mandagų, vadindami juos „Dear Neighbours“, ir pilną tokių frazių kaip „we are not sure whose rubbish it was“, „we are not accusing you or trying to make an issue out of it”, “we just want to ensure that all our roads and gardens remain clean and sanitary”, “please be so kind” ir t.t. Išnešiojau ir savo rankomis sukišau į gretimų namų pašto dėžutes. Lauksime kito trečiadienio. Jei tai pasikartos, kreipsimės su skundu į vietinę savivaldybę (Council).