Ko lietuvÄ—s primoko savo nelietuvius vaikinus?
PrieÅ¡ keletÄ… savaiÄių vienoje puotoje sÄ—dÄ—jau Å¡alia smagaus jaunuolio, kilusio iÅ¡ Albanijos. Jis, vos sužinojÄ™s, kad esu lietuvaitÄ—, užliejo mane lietuviÅ¡kų žodžių lavina. IÅ¡ to, kaip nuostabiai jis juos iÅ¡tarÄ—, supratau, kad kažkokia mano kraÅ¡tietÄ— (o gal ir ne viena) su Å¡iuo vyriÅ¡kiu praleido ne vienÄ… dienÄ… (kas žino, gal ir naktį).
Pasirodo, mergina iš Kauno yra sudaužiusi jam širdį, o jis iš galvos niekaip neišmeta ne tik geltonkasės lietuvaitės, bet ir jos primokytų lietuviškų žodžių ir frazių. Pasidarė įdomu – ko lietuvaitės moko savo nelietuvius vaikinus?
Mano staliuko kaimynas iš Albanijos noriai pasidalino lietuvišku „žodynu“ ir išbėrė viską, ką mokėjo.
Labas! Viso Gero! Ä® sveikatÄ…! AÄiÅ« paÄiÅ«. Mažiukas. Burbuliukas. Durnelis. Protingas, Å¡Å«dų iÅ¡mintingas. Susiskambinsim. AÅ¡ noriu tavÄ™s. Gerai, gerai. Davai, tada.
Nusprendžiau ir aÅ¡ namie suskaiÄiuoti, kiek lietuviÅ¡kų žodžių ir sakinių žino maniÅ¡kis nelietuvis.
BÅ«tinybÄ—s
Labas! Kaip gyveni? Viskas gerai. PraÅ¡au. AÄiÅ«. Iki. Taip. Ne. Ä® sveikatÄ…! Skauda. Å alta. KarÅ¡ta. Smirda.
MalonybÄ—s
KatinÄ—li. Zuikuti. PaukÅ¡Äiukas. Mažute. Tu labai graži. Smirdantis bezdukas. KiaulytÄ—.
Prašymai, liepimai
Padaryk arbatos, prašau. Noriu valgyt. Kur tu? Ateik į lovą!
Meilės prisipažinimai
AÅ¡ tavÄ™s pasiilgau. AÅ¡ noriu pabuÄiuoti tave. AÅ¡ tave myliu.
KartÄ… pokÅ¡taudama pasiÅ«liau paklausyti V.Kernagio atliekamos dainos „Geri vyrai geroj girioj, gerÄ… girÄ… gerai gÄ—rÄ—…“ Jis iki Å¡iol Å¡aiposi: „Gerigerigerigerigerigeri…“
