Ko lietuvės primoko savo nelietuvius vaikinus?

Prieš keletą savaičių vienoje puotoje sėdėjau šalia smagaus jaunuolio, kilusio iš Albanijos. Jis, vos sužinojęs, kad esu lietuvaitė, užliejo mane lietuviškų žodžių lavina. Iš to, kaip nuostabiai jis juos ištarė, supratau, kad kažkokia mano kraštietė (o gal ir ne viena) su šiuo vyriškiu praleido ne vieną dieną (kas žino, gal ir naktį).

Pasirodo, mergina iš Kauno yra sudaužiusi jam širdį, o jis iš galvos niekaip neišmeta ne tik geltonkasės lietuvaitės, bet ir jos primokytų lietuviškų žodžių ir frazių. Pasidarė įdomu – ko lietuvaitės moko savo nelietuvius vaikinus?

Mano staliuko kaimynas iš Albanijos noriai pasidalino lietuvišku „žodynu“ ir išbėrė viską, ką mokėjo.

Labas! Viso Gero! Į sveikatą! Ačiū pačiū. Mažiukas. Burbuliukas. Durnelis. Protingas, šūdų išmintingas. Susiskambinsim. Aš noriu tavęs. Gerai, gerai. Davai, tada.

Nusprendžiau ir aš namie suskaičiuoti, kiek lietuviškų žodžių ir sakinių žino maniškis nelietuvis.

Būtinybės

Labas! Kaip gyveni? Viskas gerai. Prašau. Ačiū. Iki. Taip. Ne. Į sveikatą! Skauda. Šalta. Karšta. Smirda.

Malonybės

Katinėli. Zuikuti. Paukščiukas. Mažute. Tu labai graži. Smirdantis bezdukas. Kiaulytė.

Prašymai, liepimai

Padaryk arbatos, prašau. Noriu valgyt. Kur tu? Ateik į lovą!

Meilės prisipažinimai

Aš tavęs pasiilgau. Aš noriu pabučiuoti tave. Aš tave myliu.

Kartą pokštaudama pasiūliau paklausyti V.Kernagio atliekamos dainos „Geri vyrai geroj girioj, gerą girą gerai gėrė…“ Jis iki šiol šaiposi: „Gerigerigerigerigerigeri…“

Creative Commons License