Vaikinas iš “Polka†baro | Kas prastai ieško, neranda
Prieš išvažiuodama atostogauti, paliksiu jums vasarišką istoriją, kuri nutiko man šią liepą ir puikiai iliustruoja, kad smegenėlėms tikrai reikia pailsėti.
Buvo svaigus vakaras. Pavakarieniavę viename iš Londono Soho restoranėlių, su grupele draugų patraukėme į netoliese esantį „Polka“ barą.
TriukÅ¡mas, gÄ—rimai, raudonas interjeras, pritemdytos Å¡viesos… ir staiga – įlinguoja vaikinas, besijauÄiantis ne mažiau nei koks Piersas Brosnanas. Balti “krakmolinti” marÅ¡kiniai (aiÅ¡ku, prasegti!), tamsios akys lengvai primerktos, o plaukus kas 5 sekundÄ—s viliokiÅ¡kai pataiso nerÅ«pestinga ranka. SakyÄiau, vyriÅ¡kos lyties femme fatale. Tikiuosi, įsivaizduojate, apie kÄ… kalbu?
Jau kad pradės skleisti savo kerus, kaip kokia vilnone skara visas merginas užklojo, ir visos ėmė nevalingai sekti jo judesius, elgesį ir manieras. Vaikinas nieko nelaukęs įsitvėrė Corona Extra butelį ir pradėjo „reidą“.
Kadangi žiopsojimas yra viena iÅ¡ rytų Europos kultÅ«ros dalių, tylomis leidau sau į valias Å¡iÄ… savybÄ™ eksploatuoti. O ir objektas nesiskundÄ—. PadarÄ™s vojažą per visÄ… barÄ…, vÄ—l sugrįžo prie mÅ«sų grupelÄ—s ir Ä—mÄ—… Na, lįsti. (O kaip kitaip lietuviÅ¡kai?!) Palindo prie vienos (jai jis pasirodÄ— neįdomus), palindo prie kitos (tai irgi neįdomus), kol tiesiog Ä—mÄ— daužti tuo savo Corona alaus buteliu su kaimynu prie baro ir linkÄ—ti „Na zdorovja“.
Dar gražiau. Kiek mano akys regėjo, bare apart manęs nebuvo nei vieno išeivio iš rytų Europos. Jo ir klausiu, iš kur žinąs, kaip sakyti „Į sveikatą?“