PraÄ—jusį savaitgalį su saviÅ¡kiu Å¡ventÄ—me penkerių metų buvimo kartu jubiliejų. Å ventÄ— kaip Å¡ventÄ—, nei daug, nei mažai – lygiai Å¡eÅ¡tadalis viso mano gyvenimo. PadažnÄ—jo ir giminaiÄių bei draugų baksnojimai į paÅ¡onÄ™ – kada „ženysitÄ—s“?
KÄ… reiÅ¡kia lietuvaitei bÅ«ti iÅ¡tekÄ—jusiai už italo, ispano, arabo, indo – tekÄ™ girdÄ—ti ir skaityti ne kartÄ…. O kas laukia tų likimo sesių, kurios „Taip“ iÅ¡tars pietų afrikieÄiui?
Lietuvos spauda žino geriau, pažįsta intymiau ir smerkia griežÄiau. Å tai koks manÄ™s laukia gÄ—rybių komplektas pasak storo, spalvoto ir vienintelio (idant lengviau įsisavinÄiau, turiu iÅ¡siraÅ¡yti pagrindines tezes):
LietuvÄ—s AgnÄ—s situacija: „PirmÄ… kartÄ… tris vaikinus iÅ¡ Pietų Afrikos Respublikos sutikau prieÅ¡ trejus metus, dar kai studijuodama buvau atvažiavusi į DidžiÄ…jÄ… BritanijÄ… vasarÄ…. Tuomet nepasirodÄ—, kad jie kuo nors skiriasi nuo mÅ«sų, – sakÄ— AgnÄ—. (Reikia atkreipti dÄ—mesį, kad daugelis Anglijos afrikieÄių yra baltaodžiai.)â€
RealybÄ—: Daugelis Anglijos afrikieÄių yra baltaodžiai? Teiginys, vertas „Dienos citatos“ statuso ir labai primenantis Lietuvos turizmo atstovų pareiÅ¡kimus apie juodaodžių situacijÄ… Lietuvoje.
Lietuvės Agnės mintys: Jie nuostabūs žmonės, visada kupini energijos ir pasiruošę kiekvieną vakarą linksmintis.
Realybė: Čia tas pats kaip sakyti, kad visi lietuviai kas vakarą paėda lašinių ir cibulio, išgeria butelį ir žaidžia krepšinį.
Continue Reading »
